Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi. Bendrovės „Realco“ nekilnojamojo turto (NT) priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas pastebi, kad ir naujame būste pasitaiko brangiai kainuojančių incidentų, kurių bazinis draudimas nepadengia. Tad nuo ko verta draustis papildomai, kiek tai kainuoja ir kokių išmokų galima tikėtis?
„Bankai reikalauja apdrausti su kreditu perkamą ir įkeičiamą NT, tačiau papildomos apsaugos svarba neretai neįvertinama, ypač perkant naują būstą. Pamirštama, kad nuostolių gali sukelti ne tik buto būklė, bet ir netikėtos buitinės situacijos: kaimyno užliejimas, sugedusi skalbyklė ar sudužęs televizorius. Tai – jau ne būsto kokybės, amžiaus ar likvidumo klausimas, o kasdienės rizikos, nuo kurių verta apsisaugoti papildomai“, – pažymi „Realco“ atstovas.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė vardija, kad kredito įstaigos reikalauja apdrausti butą nuo pagrindinių rizikų: ugnies, gamtos jėgų, vandentiekio avarijų, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, stiklo dužimo ir transporto priemonės atsitrenkimo.
„Tačiau į privalomą minimumą neįeina civilinė atsakomybė kaimynams, elektros įtampos svyravimų sukelta žala technikai, buitinės technikos ir elektronikos gedimai bei kitos kasdienės nelaimės. Norint apsidrausti nuo šių rizikų, jas reikia pasirinkti papildomai“, – nurodo A. Jusė.
Dažniausios nelaimės: kada draudimas nepadės
A. Jusės teigimu, klaidinga manyti, kad vandentiekio avarijos būdingos tik seniems pastatams – naujuose jų pasitaiko ne mažiau. Ji pažymi, kad vandentiekio avarijos ir apliejimai butuose ryškiai pirmauja – jų fiksuojama gerokai daugiau nei visų kitų žalų kartu sudėjus. Todėl vandens rizika ir civilinė atsakomybė aktualios tiek senos, tiek naujos statybos būstuose.
„Toliau rikiuojasi buitinės nelaimės, kai, pavyzdžiui, nešant daiktus apgadinamos durys, apdaila ar sudaužoma įranga. Taip pat dažna įtampos svyravimų sukelta žala, audrų, liūčių, krušos ar sniego padariniai, stiklo dūžiai, buitinės technikos ir elektronikos gedimai. Ne visas šias rizikas apima bazinis draudimas, todėl verta apsvarstyti papildomą apsaugą“, – sako ji.
A. Jusė atkreipia dėmesį, kad draudimas atlygina staigią ir netikėtą žalą, todėl išmoka paprastai nepriklauso, jei nuostoliai atsirado dėl nepriežiūros, natūralaus nusidėvėjimo ar defektų. Taigi joks draudimas nepadengs pelėsio, drėgmės, puvimo ar ilgalaikio vandens skverbimosi, statybos broko, susidėvėjusios ar garantinės technikos gedimų. Išmoka taip pat nemokama, jei nuo žalą sukėlusios rizikos nebuvo apsidrausta arba turtas faktiškai neapgadintas.
„2026 m. nedraudžiamaisiais pripažinta apie ketvirtadalis visų kreipimųsi. Dažniausiai tai lėmė būtent atvejai, kai žala atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, ilgalaikio poveikio, statybos defektų arba kai nuo konkrečią žalą sukėlusios rizikos nebuvo apsidrausta“, – priduria „Ergo“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė.
Kokį papildomą būsto draudimą rinktis?
„Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas pabrėžia, kad papildomas draudimas neturėtų būti vertinamas kaip perteklinė apsauga. Jis suteikia daugiau ramybės žinant, kad netikėto įvykio atveju nereikės vienam spręsti visų jo padarinių, aiškintis su nukentėjusiais kaimynais ar rūpintis žalos atlyginimu, net jei incidentas įvyko visiškai netyčia.
Todėl viena svarbiausių papildomų apsaugų – civilinės atsakomybės draudimas. A. Jusės teigimu, jis ypač aktualus gyvenant aukščiau, kai apliejus gali nukentėti keli kaimynai, o jų nuostolius be draudimo tektų atlyginti patiems. Galima rinktis apsaugą vienam būstui, visam turimam NT ar platesnę asmens atsakomybę, apimančią ir kitų turtui ar sveikatai padarytą žalą.
„Priklausomai nuo būsto ir individualių poreikių galima rinktis ir platesnius draudimo variantus, apimančius kelias papildomas rizikas. Pavyzdžiui, „Ergo“ siūlomas „Saugus turtas“ draudžia nuo buitinių nelaimių, įtampos svyravimų, elektronikos, buitinės technikos, šildymo, signalizacijos ir vėdinimo įrangos gedimų bei kitų netikėtų įvykių“, – vardija pašnekovė.
Draudimo kaina ir išmokos
Pasak A. Jusės, būsto draudimo kaina priklauso nuo būsto ploto, pastato konstrukcijos ir pasirinktos apsaugos, o išmokos suma priklauso nuo žalos dydžio, pasirinktos draudimo sumos.
„Vidutinė išmoka pastatų draudime siekia apie 730 eurų, namų turto – apie 650 eurų. Didžiausios žalos butuose kyla dėl vandentiekio avarijų – už tokį įvykį esame išmokėję ir 27 tūkst. eurų. Dažnai nepasirenkama ir apsauga nuo elektros įtampos svyravimų, dėl kurių genda signalizacija, kondicionavimo ar kita įranga, o žala siekia dideles sumas. Šiemet vidutinė tokios žalos išmoka siekė apie 800 eurų, o didžiausia viršijo 11 tūkst. eurų“, – pasakoja specialistė.
A. Jusė priduria, kad „Ergo“ kartu su butu nuo tų pačių rizikų draudžia ir jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, todėl, pavyzdžiui, sugedus liftui ar apgadinus laiptinės telefonspynę, pačiam klientui už tai mokėti nereikėtų. Ši apsauga taip pat apima daugiabutyje esančius, klientui priklausančius sandėliukus, garažus ir parkavimo vietas.
A. Sugintas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose naujos statybos projektuose būstas dažnai neapsiriboja vien butu – pirkėjai naudojasi požeminėmis stovėjimo aikštelėmis, sandėliukais, liftais, bendrosiomis erdvėmis ir įvairiomis inžinerinėmis sistemomis. Todėl renkantis draudimą verta įvertinti visą su būstu susijusį turtą ir pasirūpinti jo apsauga.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
About the Author
