Algis Krupavičius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius
Nors už langų – pats vasaros įkarštis ir daugelyje pasaulio šalių ankstesnis politinis sezonas jau pasibaigęs, o naujas dar neprasidėjęs, politikos temperatūra yra gerokai sumažėjusi. Politinio štilio laikas.
Tačiau išimtis iš daugelio šalių yra Kazachstanas. Jame politinis gyvenimas, priešingai, yra itin dinamiškas. Jis tiesiog verda, nes rugpjūčio 23 d. laukia nauji parlamento rinkimai.
Jų būtinumą padiktavo 2026 m. šalyje įgyvendinta konstitucinė reforma. Jos metu priimti keli esminiai pokyčiai. Pirmiausia, vietoje dviejų rūmų parlamento atsiranda vienų rūmų parlamentas – Kurultajus. Jį sudarys 145 deputatai, renkami pagal proporcinę sistemą vienoje nacionalinėje rinkimų apygardoje. Kitas žingsnis – sukuriama viceprezidento institucija. Viceprezidentą skiria prezidentas, tačiau tam reikės Kurultajaus pritarimo.
Taip pat keičiasi prezidento ir parlamento santykiai. Teisiniu požiūriu didėja Kurultajaus vaidmuo, tačiau prezidentas išlaiko reikšmingus įgaliojimus, įskaitant galimybę tam tikromis aplinkybėmis rengti pirmalaikius Kurultajaus rinkimus. Toliau stiprinamas Konstitucinio Teismo vaidmuo.
Galiausiai ženkliai keičiamas valstybės valdymo modelis, nes reforma iš esmės perkonstruoja parlamentinę, vykdomosios valdžios ir teisminę sąrangą. Todėl visa tai yra ne kelios konstitucinės pataisos, o reforma, sukurianti naują politinės sistemos architektūrą. Šios reformos tikslas nėra vien valdžios institucijų pertvarka. Ja siekiama suderinti du iš pirmo žvilgsnio prieštaringus tikslus – sustiprinti politinį atstovavimą ir kartu išlaikyti valstybės valdymo stabilumą bei prezidentinės valdžios kontrolę. Todėl svarbiausias klausimas bus ne tai, kiek institucijų formaliai pasikeitė, o ar naujosios taisyklės sukurs realią valdžios atsvarų, politinės konkurencijos ir visuomenės atstovavimo sistemą. Naujoji Konstitucija įsigaliojo Kazachstane 2026 m. liepos 1 d.
Moksliškai šią reformą galima būtų vertinti iš trijų teorinių perspektyvų. Tomas Hobbesas apie šią reformą klaustų, ar ji stiprina politinę tvarką, žmonių saugumą ir padeda išvengti konfliktų.
Tad Hobbeso teorijos požiūriu vienų rūmų Kurultajaus įsteigimas supaprastina sprendimų priėmimą, aiškiau paskirsto skirtingų valdžios šakų funkcijas, prezidentas išlieka pakankamai stiprus, kad užtikrintų politinę tvarką, o bendra institucinė sistema sumažina konfliktą tarp valdžios centrų. Hobbeso požiūriu reforma yra racionali, nes ji kuria aiškesnę ir potencialiai efektyvesnę valdžios struktūrą.
Nikolas Makiavelis aiškintųsi, kam realiai reforma suteikia daugiau galios. Kadangi nauja institucinė sąranga suteikia daugiau formalių galių parlamentui, bet prezidentas išlaiko lemiamą įtaką politinei sistemai, Makiavelis reformą galėtų interpretuoti kaip valdžios legitimizavimo ir konsolidavimo mechanizmą, kuris sustiprina valstybės galią, stabilumą ir išlikimą.
Pagaliau būtų galima į konstitucinę reformą pažvelgti per Harry Ecksteino kongruencijos teorijos prizmę. Kongruencijos teorija leidžia formuluoti klausimą – ar naujosios institucinės taisyklės yra kongruentiškos su Kazachstano socialine ir politine kultūra?
Kadangi Kazachstano socialinėje ir politinėje kultūroje yra stiprūs hierarchijos ir paternalizmo elementai, kongruencijos teorija konstitucinius pokyčius leidžia interpretuoti palankiai, t. y. kaip kongruenciją didinančius, nes kuo didesnis valstybės institucijų ir visuomenės vertybių bei socialinės struktūros suderinamumas (kongruencija), tuo didesnė politinės tvarkos legitimizacija, stabilumas ir valdymo efektyvumas. Tačiau kongruencija kartu iškelia ir kitą klausimą: ar Kazachstano reforma artina šalį prie europietiško valdymo modelio, ar tik modernizuoja savitą Kazachstano politinę sistemą? Labiau tikėtina antroji interpretacija – europietiškos institucijos ir procedūros perimamos selektyviai, tačiau jos pritaikomos prie stiprios prezidentinės valdžios, hierarchinės politinės kultūros ir ribotos partijų konkurencijos.
Bet sugrįžkime prie rinkimų. Kaip jau sakyta, Kurultajaus rinkimai numatyti 2026 m. rugpjūčio 23 d. Juos jau dabar galima įvardyti kaip kritinius. Politologijoje kritiniai rinkimai yra tokie, kai jie tampa lūžio tašku, po kurio ilgam laikui pasikeičia rinkėjų elgsena, partijų sistema ir politinė darbotvarkė.
Ką reikia žinoti apie Kazachstano parlamento rinkimus?
Nauji parlamento rinkimai vyksta pagal visiškai naują konstitucinę sąrangą, o pagrindinės rinkimų sistemos taisyklės yra šios: 145 atstovai per partijų sąrašus penkerių metų kadencijai renkami į vienų rūmų parlamentą (Kurultajų) pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Visa šalis sudaro vieną nacionalinę daugiamandatę rinkimų apygardą. Kandidatais gali būti ne jaunesni nei 25 metų šalies piliečiai, kurie pastaruosius 10 metų gyveno Kazachstane.
Esminis poslinkis – nuo individualaus atstovavimo pereinama prie didesnio partijų vaidmens. Tuo pačiu labai svarbu, ar Kurultajus ne tik de jure, bet ir de facto sugebės kontroliuoti Vyriausybę, formuoti teisėkūros darbotvarkę ir atstovauti įvairiems socialiniams interesams.
Svarbiausiu politiniu įvykiu prieš rinkimus tapo Amanat partijos susijungimas su Adilet, arba Teisingumo partija. Ilgą laiką Amanat buvo dominuojanti valdančioji partija, turėjusi platų regioninį tinklą, žmogiškuosius išteklius ir tvirtą elektoratą. Adilet atsirado kaip nauja proprezidentinė platforma ir siejama su atsinaujinimo, teisingumo, teisėtumo bei reformų darbotvarke.
Politinė šio žingsnio prasmė akivaizdi: valdžia siekia suderinti organizacinį tęstinumą su atnaujintu politiniu įvaizdžiu. Amanat suteikia struktūrą, prieigą prie regionų, partinį aparatą ir rinkimų mašiną. Adilet atneša naują politinę kalbą, naują simboliką ir tiesiogines sąsajas su Tokajevo teisingo Kazachstano politiniu kursu.
Labai tikėtina, jog Amanat ir Adilet bus rinkimus laimintis aljansas. Bet negalima iš anksto nurašyti ir kitų politinių organizacijų. Auyl partija turi reikšmingą užnugarį kaimo vietovėse, o Kazachstano Ak Zhol demokratų partija pirmiausia siekia atstovauti verslo interesams. Ir dar yra kelios partijos, kurios turi galimybių būti atstovaujamos naujame parlamente.
Europai įprastas ideologines partijas, kaip socialdemokratai, liberalai ar konservatoriai, Kazachstane surastume sunkiai, nes šios partijos siekia labiau atstovauti tam tikrų socialinių grupių ar bendruomenių interesams.
Su kokiais iššūkiais susidurs ir susiduria Kazachstanas? Kokia gali būti artimiausio laikotarpio Kurultajaus darbotvarkė?
Nors, pagal TVF duomenis, 2026 m. Kazachstano ekonomikos augimas prognozuojamas 4,6 proc. (palyginimui, Lietuvoje numatomas augimas – apie 2,5 proc.), vartotojų kainų augimas sieks apie 10,7 proc. (kai Lietuvoje – apie 5,7 proc.). Kiti makroekonominiai rodikliai yra geri, nes nedarbas – tik kiek daugiau nei 4 proc. (Lietuvoje jis yra beveik 8 proc.), Vyriausybės biudžeto deficitas vos viršija 2 proc. (taip pat ir Lietuvoje – apie 2 proc.), o valstybės skola tesiekia 24 proc. BVP (kai Lietuvoje – beveik 40 proc.). Tai reiškia, kad Kazachstano ekonomika išlaiko augimo potencialą, tačiau infliacija lieka vienu iš pagrindinių veiksnių, darančių spaudimą gyventojams.
Po rinkimų, tikėtina, Kurultajaus darbotvarkė turės būti sutelkta į kelias sritis. Pirmoji – infliacijos stabdymas ir realiųjų pajamų palaikymas. Antroji – biudžeto išlaidų efektyvumo didinimas. Trečioji – energetikos, būsto ir komunalinių paslaugų, transporto bei vandens infrastruktūros modernizavimas. Ketvirtoji – regionų plėtra ir atotrūkio tarp didžiųjų pramonės centrų ir kaimo vietovių mažinimas.
Artėjantys Kurultajaus rinkimai turi ir aiškų tarptautinį dėmenį. Šie rinkimai bus svarbus signalas Kazachstano užsienio partneriams. Kai pasaulis gyvena geopolitinių iššūkių akivaizdoje, Kazachstanas siekia išlaikyti nuspėjamos ir stabilios valstybės, kuri sugeba vykdyti politines reformas nesukeldama vidaus nestabilumo, įvaizdį. Išorės partneriams Kazachstanas siekia parodyti, kad yra šalis, kuri sugeba keistis ir vykdyti reformas, išlaikydama stabilumą, teisinį tęstinumą ir investicinį patrauklumą.
Lietuvai šie rinkimai svarbūs ne tik kaip įvykis vienoje Centrinės Azijos valstybėje. Kazachstanas yra strategiškai svarbus Lietuvos ir Europos Sąjungos partneris regione, todėl jo politinės sistemos raida turi reikšmės ES santykiams su Centrine Azija, ekonominiam bendradarbiavimui, energetiniam ir transporto sujungimui bei regioniniam stabilumui.
Ilgalaikėje perspektyvoje šios reformos gali turėti platų poveikį Kazachstano visuomenės raidai. Jei Kurultajus taps realia politinės konkurencijos ir visuomenės interesų atstovavimo arena, reformos gali skatinti politinės atsakomybės, pilietinio dalyvavimo ir pasitikėjimo institucijomis augimą. Tačiau jeigu parlamentas daugiausia liks prezidentinės valdžios sprendimų legitimizavimo institucija, reforma veikiau įtvirtins esamą politinės valdžios struktūrą, o ne paskatins gilesnę politinę modernizaciją. Todėl, kaip pabrėžia Kazachstano analitikai, Kurultajus turi tapti ne tik formaliai nauja institucija, bet ir realia politine arena, kurioje konkuruotų partijos, būtų užtikrinama parlamentinė atskaitomybė ir formuojama reikšminga socialinė bei ekonominė darbotvarkė.
Todėl 2026 m. rinkimai yra svarbūs ne tiek dėl to, kas juos laimės, kiek dėl to, kokia politinė praktika susiformuos po jų. Būtent ši praktika parodys, ar Kazachstanas juda labiau atskaitingo ir konkurencingo valdymo modelio link, ar kuria savitą, europietiškas institucines formas perimantį, tačiau stipria prezidentine valdžia grindžiamą politinį modelį.
About the Author
