- 2022–2024 m. taikomos pelno mokesčio lengvatos, skirtos inovacinei veiklai skatinti, valstybės biudžetui kasmet vidutiniškai kainavo 179 mln. Eur.
- Mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių pasinaudojo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) mokesčių lengvata.
- Per trejus metus bendras lengvata pasinaudojusių įmonių skaičius sumažėjo 5 proc.
- Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi lengvata ir sumažinti administracinę naštą, ypač smulkiajam verslui.
Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokestinėmis paskatomis. Vis dėlto Valstybės kontrolės atliktas verslo inovacijų skatinimo sistemos auditas parodė, kad viena svarbiausių inovacijų skatinimui skirtų mokesčių lengvatų nepasiekia reikšmingos dalies inovatyvaus verslo. Lengvata, skirta MTEP, pasinaudoja mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių.
„MTEP mokesčių lengvata šiandien nesukuria jai numatytos vertės, nes pati valstybė jos kelyje stato biurokratinius barjerus. Kai daugiau nei pusė įmonių atsisako lengvatos vien dėl administracinės naštos ir reikalavimo kartoti duomenis, kuriuos institucijos jau turi savo registruose, neišnaudojame didžiulio valstybės resursų panaudojimo potencialo. Mokesčių paskatos privalo skatinti inovatyvų proveržį, o ne primesti verslui funkcijas, kurias skaitmenizuota valstybė gali atlikti pati“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Mokesčių lengvata pasinaudoja tik dalis inovatyvaus verslo
Nors valstybė inovacijas skatina ir tiesioginiu finansavimu, ir mokesčių lengvatomis, šiomis galimybėmis naudojasi ne visos įmonės. Iš 301 įmonės, gavusios tiesioginę valstybės paramą inovacijoms, MTEP mokesčių lengvata papildomai pasinaudojo tik 122 (t. y. 41 proc.). Be to, bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 2 869 iki 2 714.
Kodėl verslas nesinaudoja lengvata?
Audito metu nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra sudėtingas administravimas, dideli dokumentavimo reikalavimai ir neapibrėžtumas dėl MTEP veiklos vertinimo.
Apklaustos įmonės dažniausiai nurodė, kad lengvata joms nėra aktuali dėl pelno nebuvimo ankstyvaisiais veiklos metais (24 proc.), trūksta kompetencijų tinkamai dokumentuoti MTEP veiklą (17 proc.), administravimo procesas pernelyg sudėtingas ir ilgai trunkantis (16 proc.), o dalis įmonių baiminasi, kad deklaruotos išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla.
Nustatyta, kad sistema vis dar reikalauja perteklinių procedūrų. Norėdamos pasinaudoti mokesčių lengvatomis ar finansavimu inovacijoms kurti ir diegti, įmonės turi pateikti ir dokumentus, kuriuos valstybės institucijos jau turi savo registruose. Pavyzdžiui, pareiškėjų prašoma Inovacijų agentūrai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai pakartotinai pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas ar MTEP išlaidų ataskaitas, nors šie dokumentai jau buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybės duomenų agentūrai.
Auditas taip pat parodė, kad administracinė našta ypač apsunkina mažas ir labai mažas įmones. Nors beveik pusė MTEP lengvata besinaudojančių įmonių yra labai mažos, joms taikomi tokie pat dokumentavimo reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms.
Ką siūlo Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi MTEP mokesčių lengvata ir mažinti administracinę naštą verslui. Siūloma įteisinti standartizuotų įkainių modelį, sukurti informacijos apsikeitimo sprendimus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės duomenų agentūros ir administruojančių institucijų dėl MTEP išlaidų duomenų naudojimo, patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašus ir užtikrinti, kad pareiškėjams nereikėtų pakartotinai teikti valstybės institucijų jau turimų duomenų. Taip pat išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą, bei peržiūrėti perteklinius administracinius reikalavimus.
Tikimasi, kad įgyvendinus šias rekomendacijas MTEP mokesčių lengvata pasinaudos gerokai daugiau tiesioginę valstybės paramą inovacijoms gavusių įmonių – jų dalį siekiama padidinti nuo 41 iki 80 proc.
Valstybės taikomos paskatos turi būti ne tik finansiškai patrauklios, bet ir paprastai prieinamos. Kuo mažesnė administracinė našta verslui, tuo didesnė tikimybė, kad mokesčių lengvatos paskatins investicijas į inovacijas ir sukurs didesnę grąžą valstybei.
