Lietuvos verslo pasitikėjimas pasirodė neįprastai atsparus per du labai skirtingus geopolitinius sukrėtimus: 2022 m. per karą Ukrainoje jis sumažėjo 6,9 punkto, 2026 m. per konfliktą dėl Irano – tik 2,2 punkto, o paslaugų ir statybos sektorių nuotaikos antrojo sukrėtimo metu net pagerėjo. Tačiau rizika, kurią įvardijome kaip vertą stebėti po šio palyginimo, jau pradėjo materializuotis.
Po trumpų paliaubų JAV ir Irano įtampa vėl išaugo, o per trumpą laiką „Brent“ naftos kaina pakilo nuo maždaug 70 iki 85 JAV dolerių už barelį. Lietuva naftos brangimui yra jautresnė nei kaimyninės Baltijos šalys, nes degalai sudaro beveik 6 proc. Lietuvos namų ūkių išlaidų – didžiausią dalį regione. Dabar klausimas yra ne tai, ar pasitikėjimas išsilaikys trečią kartą, o tai, kiek užsitęsęs naftos kainų šokas kainuotų Lietuvos verslui ir namų ūkiams, jei kainos greitai neatslūgs.
Du sukrėtimai – skirtingas poveikis Lietuvos ekonomikai
Kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, sukrėtimas buvo struktūrinis: per naktį sutriko Europos dujų tiekimas, prekybos maršrutai ir pramoninių žaliavų grandinės, o euro zonos ekonominės nuotaikos rodiklis per šešis mėnesius krito 9,6 punkto. Bendras Lietuvos pasitikėjimo rodiklis krito panašiai – 6,9 punkto, tačiau kritimas labiau koncentravosi versle, o ne namų ūkiuose: pramonė sumažėjo 5,8 punkto, paslaugos – 7,5, mažmeninė prekyba – 8,2, statyba – 9,5, o vartotojų pasitikėjimas sumažėjo palyginti nedaug – 6,4 punkto.
2026 metų konfliktas dėl Irano ekonomiką paveikė visiškai kitaip. Europą jis pasiekė daugiausia per naftos kainas ir laivybos riziką aplink Hormuzo sąsiaurį, o ne per dujų rinką, todėl euro zonos rodiklis krito tik 4,0 punkto. Lietuvos rodiklis sumažėjo vos 2,2 punkto, o paslaugų pasitikėjimas net išaugo 1,5 punkto, statybos – 2,6, tuo metu pramonė, mažmeninė prekyba ir vartotojų pasitikėjimas sumažėjo tik nedaug – atitinkamai 2,9, 4,2 ir 2,9 punkto. Mūsų vertinimu, tai atspindi vidaus verslo ciklą, kuris toliau stiprėjo net ir vėl išryškėjus išorinei rizikai.
Naftos brangimas infliaciją veikia dviem etapais
Mūsų duomenys rodo, ką ilgesnį laiką išliekanti aukštesnė „Brent“ naftos kaina reikštų infliacijai. Naftos kainų augimas ją veikia dviem kanalais. Greitu ir tiesioginiu, kai degalų, šildymo ir transporto kainos keičiasi beveik iš karto kartu su naftos kaina, ir lėtesniu bei netiesioginiu, kai didesnės energijos ir transporto sąnaudos palaipsniui persiduoda kitų prekių ir paslaugų kainoms.
Tiesioginis poveikis greitai atsispindi bendrojoje infliacijoje, o netiesioginis poveikis bazinei infliacijai gali kauptis vienus metus ar daugiau. Jį sustabdyti yra gerokai sunkiau, kai dėl išaugusių kainų pradeda kilti ir darbo užmokestis.
Lietuva jautriausia tiesioginiam kainų šokui
Mūsų duomenimis, jei „Brent“ naftos kaina du mėnesius išsilaikytų apie 85 JAV dolerius, euro zonos bendroji infliacija per artimiausius metus padidėtų maždaug 0,42 procentinio punkto, o Lietuvos – apie 0,61 procentinio punkto. Tai būtų didžiausias padidėjimas tarp Baltijos šalių, palyginti su 0,49 punkto Latvijoje ir 0,45 punkto Estijoje. Priežastis paprasta – degalai sudaro beveik 6 proc. Lietuvos vartotojų išlaidų, palyginti su maždaug 4 proc. Latvijoje ir 3,7 proc. Estijoje – tai artima euro zonos vidurkiui.
Jei įtampa dar labiau išaugtų, o „Brent“ kaina ilgesnį laiką išsilaikytų apie 100 JAV dolerių, poveikis būtų maždaug dvigubai didesnis: Lietuvos bendroji infliacija padidėtų apie 1,22 procentinio punkto, palyginti su 1,0 punkto Latvijoje ir 0,9 punkto Estijoje.
Tačiau bazinės infliacijos vertinimai rodo kitokį vaizdą: šiuo atveju Lietuvoje ji padidėtų apie 0,16 procentinio punkto – šiek tiek mažiau nei 0,19 ir 0,18 punkto, tikėtinų Latvijoje ir Estijoje. Šių šalių ekonomikos apskritai yra imlesnės energijai, o mažesnės vidutinės pajamos suteikia mažiau erdvės padidėjusias sąnaudas padengti neperkeliant jų toliau.
Taigi, tiesioginis atsinaujinusio naftos šoko poveikis Lietuvoje bus jaučiamas greičiausiai ir stipriausiai, atsižvelgiant į tai, kokia didelė namų ūkių biudžeto dalis tenka degalams, net jei lėtesnis, visą ekonomiką apimantis poveikis galiausiai gali būti šiek tiek mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje.
Pagal mūsų bazinį scenarijų, tai būtų ribotas, laikinas kainų pokytis, o ne struktūrinės infliacijos problemos pradžia, jei „Brent” kaina stabilizuotųsi netoli dabartinio lygio, o ne kiltų link 100 dolerių ir ten neišsilaikytų. Rizika, kurią verta stebėti artimiausius vienus ar dvejus metus, yra netiesioginis poveikis darbo užmokesčiui ir kitoms kainoms. Jei didesnės degalų ir transporto sąnaudos išliks pakankamai ilgai, kad paskatintų darbo užmokesčio didinimo reikalavimus, kylanti bazinė infliacija būtų gerokai sunkiau suvaldoma nei pradinis kainų šokas.
Komentaro autorius – „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis.
About the Author
