Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų. Dėl to dažniau pasitaiko ir virškinimo sutrikimų. Nors pilvo pūtimas, rėmuo ar trumpalaikis diskomfortas dažniausiai susiję su pasikeitusia mityba, užsitęsę ar pasikartojantys simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.
„Dažniausi nusiskundimai: pilvo pūtimas, sunkumo jausmas pavalgius, rėmuo, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kelionių metu neretai pasitaiko ir keliautojų viduriavimas. Dažniausiai šie simptomai būna laikini, tačiau jei jie kartojasi ar užsitęsia, reikėtų juos įvertinti plačiau“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė.
Pasak gydytojos, į medikus reikėtų kreiptis, jei simptomai stiprėja, nepraeina arba juos lydi skausmas, pykinimas, ankstyvas sotumo jausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar tuštinimosi pokyčiai.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad organizmo reakcija į maistą ne visada pasireiškia iš karto – simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net kitą dieną. „Nustatyti konkretų simptomus sukeliantį produktą dažnai sudėtinga, nes savijautą veikia ne tik mityba, bet ir stresas, miegas ar fizinis aktyvumas. Jei nusiskundimai kartojasi, verta kurį laiką fiksuoti mitybą ir simptomus – tai padeda lengviau nustatyti galimas priežastis ir parinkti tolesnį ištyrimą“, – rekomenduoja M. Varkalienė.
Alergija ar netoleravimas?
Kasdienėje kalboje maisto alergija, netoleravimas ir jautrumas dažnai painiojami, tačiau medicininiu požiūriu tai yra skirtingos būklės.
Maisto alergija – tai imuninės sistemos sukelta reakcija, dažniausiai susijusi su Imunoglobulino E(IgE) mechanizmu. Ji paprastai pasireiškia netrukus po kontakto su alergenu ir gali sukelti odos, kvėpavimo, virškinimo ar sisteminius simptomus, įskaitant anafilaksiją. Dėl galimos sunkios eigos svarbu nustatyti konkretų alergeną ir jo visiškai vengti.
Maisto netoleravimas nėra susijęs su imunine sistema. Dažniausiai jis atsiranda dėl fermentų trūkumo, tam tikrų maisto komponentų apykaitos ypatumų ar padidėjusio virškinamojo trakto jautrumo. Simptomai paprastai pasireiškia lėčiau, priklauso nuo suvartoto produkto kiekio ir dažniausiai apsiriboja virškinimo sistemos sutrikimais.
Tuo tarpu terminas „jautrumas maistui“ neturi aiškaus medicininio apibrėžimo ir vartojamas labai plačiai. Juo dažnai apibūdinami įvairūs su maistu siejami simptomai, kurių priežastis ne visada būna objektyviai patvirtinama.
„Šių būklių atskyrimas yra svarbus, nes skiriasi tiek diagnostika, tiek gydymo ir mitybos rekomendacijos – nuo griežto alergeno vengimo iki individualiai pritaikytos mitybos korekcijos ar funkcinių virškinimo sutrikimų įvertinimo“, – teigia šeimos gydytoja.
Jei simptomai kartojasi – verta atlikti tyrimus
Su maisto netoleravimu ar padidėjusiu virškinamojo trakto jautrumu dažniausiai siejami lėtiniai, pasikartojantys, tačiau nespecifiniai simptomai. Tai gali būti pilvo pūtimas, diskomfortas po valgio, ankstyvas sotumo jausmas, pasikartojantys tuštinimosi sutrikimai – viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat pykinimas ar bendras savijautos pablogėjimas suvalgius tam tikrų maisto produktų.
Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai nėra būdingi vien maisto netoleravimui. Jie gali būti susiję ir su funkciniais virškinimo sutrikimais, dirgliosios žarnos sindromu, žarnyno mikrobiotos pokyčiais ar kitomis virškinimo sistemos ligomis.
„Išsamesnis ištyrimas rekomenduojamas tuomet, kai simptomai yra ilgalaikiai, nuolat kartojasi ir blogina gyvenimo kokybę. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia vadinamieji pavojaus simptomai – nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystės požymiai, kraujas išmatose ar progresuojantys simptomai. Tokiais atvejais pirmiausia atliekamas gydytojo įvertinimas, o vėliau, atsižvelgiant į klinikinę situaciją, skiriami tikslingi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai bei, prireikus, taikoma eliminacinė mityba ar provokaciniai mėginiai“, – sako „Antėja“ šeimos gydytoja M. Varkalienė.
About the Author
