Vilniaus universitetas liepos 7–13 dienomis tapo tarptautine universitetų teatro diskusijų ir bendradarbiavimo erdve. Čia pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos šalių regiono istorijoje surengtas pasaulinis Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos (AITU-IUTA) kongresas ir kartu vykęs Tarptautinis universitetų teatrų festivalis.
Į renginį atvyko apie 250 teatro bendruomenės narių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių – teatro kūrėjų, tyrėjų, dėstytojų ir studentų. Per savaitę surengti 35 renginiai, kuriuos stebėjo beveik 3200 žiūrovų. Šešiolika spektaklių publikai pristatė universitetų teatro trupės iš Lietuvos, Ukrainos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Airijos, Kosta Rikos ir Kolumbijos. Scena tapo ne tik teatro salės liepos 9 dieną senamiesčiogatvėmis nusidriekė gatvės teatro eisena, kurioje vaidino visų trupių atstovai. Gausiai lankyti pasirodymai parodė: universitetų teatras įdomus ne vien akademinei bendruomenei, bet ir platesnei miesto publikai.
Kongreso tema „Universitetinis teatras globalių iššūkių akivaizdoje“ kvietė diskutuoti, kaip universitetinis teatras reaguoja į dirbtinio intelekto plėtrą, klimato krizę, politinį nestabilumą ir karą. Pasak Tarptautinio teatro instituto (ITI) generalinės direktorės Chen Zhongwen, šiandien universitetinis teatras nebeatsiejamas nuo mokslo ir švietimo – tai patvirtino ir kongreso programa, kurioje meninė praktika, tyrimai ir mokymasis susiliejo į vientisą patirtį.
„Iš esmės XVI–XVII a. teatras buvo skirtas retorikai, nagrinėti antikinę literatūrą, lotynų kalbą, o dabar teatras perėjo į studentų saviraišką ir bendruomenės kūrimą“, – VU Kultūros centro vadovė Gintė Jokubaitienė pasakojo apie universitetinio teatro paskirties kaitą per šimtmečius.
Universiteto, kaip laisvės ir vertybių puoselėjimo erdvės, reikšmę pabrėžė ir VU Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė. Per daugiau nei 445 metų istoriją Vilniaus universiteto bendruomenei ne kartą teko ginti tiesą ir laisvę – nuo 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos gynimo iki pusę amžiaus trukusios sovietizacijos, kurią pavyko nutraukti tik 1990-aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Viena jautriausių kongreso temų tapo teatras karo sąlygomis. Kyjivo nacionalinio Ivano Karpenkos-Karo teatro, kino ir televizijos universiteto profesorius Mychailo Uryckis dalijosi teatro kūrimo patirtimi karo metu, o šio universiteto studentai Vilniuje parodė spektaklį „Vertep. Hope“, sukurtą ir repetuotą prisitaikant prie elektros tiekimo trikdžių Kyjive. „Per tiek metų išmokome gyventi normalų gyvenimą nenormaliomis aplinkybėmis. Mes nedraudžiame žmonėms džiaugtis. O teatras – tai šventė“, – sakė M. Uryckis.
Svarbia kongreso dalimi tapo AITU-IUTA Generalinė asamblėja, kurioje aptartos strateginės asociacijos veiklos kryptys ir artimiausi organizacijos planai. AITU-IUTA prezidento Alaino Chevalier teigimu, šių metų renginys žymi naują asociacijos etapą: „Jaučiame savotišką atgimimą. Vilniaus universitete pamatėme, kokį svarbų vaidmenį čia užima Kultūros centras ir kiek daug dėmesio skiriama teatrui.“ Pasak jo, iki šių metų pabaigos bus paskelbta, kuri šalis po dvejų metų priims kitą pasaulinį kongresą – šiuo metu svarstomos dvi kandidatės: Meksika ir Marokas.
Kongresą ir festivalį organizavo Vilniaus universiteto Kultūros centras ir Tarptautinė universitetų teatrų asociacija (AITU-IUTA). Renginys vyko globojant Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai ir Tarptautiniam teatro institutui (ITI), finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Valstybinis studijų fondas. Daugiau informacijos: www.congress2026.kc.vu.lt.
Nuotraukos: Tomas Laurinavičius, Monika Andrulytė, Matas UleckasPranešimą parengė Marija Guseva
About the Author
