Medicininės reabilitacijos eilės Lietuvoje sparčiai ilgėja. Didžiojoje dalyje šalies reabilitacijos įstaigų pacientai neprioritetinės medicininės reabilitacijos šiandien laukia nuo dviejų iki šešių mėnesių, o kai kur laisvų vietų iki šių metų pabaigos praktiškai nebeliko. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija perspėja, kad susidariusi situacija jau tampa ne tik organizacine, bet ir medicinine problema – dalis pacientų gydytojų paskirtą reabilitaciją gauna gerokai vėliau, nei ji būtų veiksmingiausia.
Asociacijos narių pastebėjimais, pastaraisiais metais reikšmingai išaugo pacientų, kuriems gydytojai skiria medicininę reabilitaciją, skaičius, tačiau gydymo įstaigoms skiriamų paslaugų apimtys neleidžia šio poreikio patenkinti. Paskutiniame asociacijos narių susitikime beveik visų šalies reabilitacijos įstaigų vadovai patvirtino tą pačią tendenciją – pacientai neprioritetinės medicininės reabilitacijos šiandien laukia 2–3 mėnesius, o kai kuriose įstaigose laukimo laikas jau siekia net 5–6 mėnesius.Tai neramina asociacijos narių vadovus — nemaža dalis pacientų, kurie kiekvieną mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laiku arba iš viso negali gauti jiems reikalingos medicininės reabilitacijos. Nors ilgiausios eilės šiuo metu susidaro neprioritetinei medicininei reabilitacijai, asociacijos narės jau fiksuoja ir atvejus, kai laiku suteikti paslaugų nepavyksta pacientams po sunkių susirgimų.
„Medicininėje reabilitacijoje laikas yra vienas svarbiausių gydymo veiksnių: kuo anksčiau pacientas pradeda reabilitaciją po traumos, operacijos ar ūmaus susirgimo, tuo didesnė tikimybė atkurti prarastas funkcijas ir išvengti ilgalaikių sveikatos problemų,“ – sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.
Vienoje asociacijos įstaigų insultą patyrusiai garbaus amžiaus pacientei gydytojų konsiliumas paskyrė stacionarinę medicininę reabilitaciją, tačiau laisva vieta atsirado tik po 21 dienos. Visą tą laiką pacientė buvo gydoma slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, nors didžiausią naudą po insulto reabilitacija suteikia pirmosiomis savaitėmis. Medikų teigimu, vėluojant pradėti reabilitaciją didėja ilgalaikės negalios, raumenų atrofijos, pragulų ir kitų komplikacijų rizika. Asociacijos narių teigimu, tokie atvejai nėra pavieniai – jie vis dažniau tampa sisteminės problemos požymiu.
Didžiausias paradoksas tas, kad daugelyje reabilitacijos įstaigų problema nėra specialistų, lovų ar infrastruktūros trūkumas. Dalis įstaigų galėtų priimti daugiau pacientų, tačiau tam trūksta finansinio aiškumo. Anksčiau gydymo įstaigos galėjo tikėtis, kad už viršsutartines paslaugas bus atsiskaityta, tačiau pastaruoju metu dėl jų apmokėjimo nebeliko aiškumo. Siekdamos išvengti finansinių nuostolių, įstaigos yra priverstos dirbti tik sutartyse numatytų kvotų ribose, net jei pacientų poreikis yra gerokai didesnis.
„Šiandien susiduriame su paradoksalia situacija – gydytojai pacientams paskiria medicininę reabilitaciją, tačiau gydymo įstaigos ne visada gali ją suteikti laiku ne todėl, kad trūktų specialistų ar vietų, o todėl, kad nėra aiškumo dėl paslaugų finansavimo. Dėl to ilgiausiai laukia žmonės, kuriems laikas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant susigrąžinti sveikatą“, – teigia asociacijos prezidentas Artūras Salda.
Jau dabar kritine esanti situacija artimiausiu metu greičiausiai tik blogės. Asociacijos nariai pastebi, jog kvotos medicininei reabilitacijai vis mažinamos. Šią savaitę buvo patvirtinti ir Sveikatos apsaugos ministerijos pakeitimai, pagal kuriuos daliai įstaigų sutartinės sumos medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti bus sumažintos 6%.
Asociacija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą kuo skubiau priimti sprendimus, kurie užtikrintų aiškią medicininės reabilitacijos finansavimo tvarką. Pasak asociacijos, pacientų galimybės laiku gauti gydytojų paskirtą medicininę reabilitaciją neturėtų priklausyti nuo finansinio neapibrėžtumo ar sutartinių kvotų.
Situacija trumpai
· Daugumoje reabilitacijos įstaigų neprioritetinės medicininės reabilitacijos tenka laukti 2–3 mėnesius.
· Kai kuriose įstaigose laukimo laikas siekia 5–6 mėnesius.
· Dalis įstaigų galėtų priimti daugiau pacientų, tačiau to nedaro dėl finansavimo neapibrėžtumo.
· Asociacija ragina kuo skubiau užtikrinti aiškią medicininės reabilitacijos finansavimo tvarką.
Daugiau informacijos:
Lina NosevičVykdančioji direktorėNacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija+37061284141lina@rehabilitation.lt
Apie asociaciją
Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijai priklauso Abromiškių reabilitacijos ligoninė, sanatorija „Palangos Pušynas“, vaikų sanatorija „Palangos Gintaras“, „Eglės sanatorija“, sanatorija „Versmė“, Tulpės sanatorija, sveikatos centras „Energetikas“, sanatorija „Palangos Linas“, „Grand SPA Lietuva“, „SPA Vilnius“, Klaipėdos universitetinės ligoninės Palangos reabilitacijos klinika, Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“, „Draugystės“ sanatorija, „UPA Medical SPA“ ir Valakupių reabilitacijos centras.
About the Author
