Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko teigimu, įprastai prakaituojant daugiausia prarandama natrio ir chloridų, kiek mažesniais kiekiais – kalio, magnio bei kitų mineralų.
„Elektrolitai yra mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Natris yra vienas svarbiausių elektrolitų skysčių balansui: jis padeda organizmui sulaikyti reikiamą skysčių kiekį kraujotakoje ir audiniuose, dalyvauja kraujospūdžio reguliacijoje, nervų ir raumenų veikloje. Kalis yra itin svarbus širdies ritmui, raumenų darbui ir nervų sistemos veiklai. Magnis dalyvauja raumenų atsipalaidavime, nervų sistemos veikloje ir energijos apykaitoje“, – dėsto šeimos gydytojas.
Vasarą elektrolitų pusiausvyra tampa ypač aktuali, nes šiltu oru organizmas gali greičiau netekti tiek skysčių, tiek mineralų.
Anot gydytojo, skirtingai nei dažnai manoma, elektrolitų disbalansas nėra aktualus vien sportuojantiems žmonėms. Sportas, ypač intensyvus ir karštoje aplinkoje, yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau ne vienintelis. Elektrolitų netekti gali kiekvienas, kuris gausiai prakaituoja arba netenka skysčių dėl kitų priežasčių.
„Didesnės rizikos grupėms taip pat priskiriami lauke dirbantys asmenys, žmonės, ilgai būnantys saulėje ar karštose patalpose, keliautojai, ypač vykstantys į karšto ir drėgno klimato šalis, vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, sergantieji širdies ar inkstų ligomis, taip pat vartojantys šlapimą varančius vaistus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus ar vidurius laisvinančius preparatus“, – vardija specialistas.
Simptomai dažniausiai nėra specifiniai
Anot „Antėja“ šeimos gydytojo, elektrolitų disbalansas gali pasireikšti įvairiai, o simptomai dažnai nėra specifiniai.
„Gali pasireikšti tokie požymiai kaip nuovargis, bendras silpnumas, galvos svaigimas ar skausmas, troškulys, burnos džiūvimas, raumenų trūkčiojimai ar mėšlungis, pykinimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, padažnėjęs širdies plakimas ar permušimų pojūtis. Išvardyti požymiai gali būti susiję su elektrolitų stoka ar disbalansu, ypač jeigu jie atsiranda po gausaus prakaitavimo, intensyvaus fizinio krūvio, karščio poveikio, viduriavimo ar vėmimo“, – teigia E. Šivickas.
Vis dėlto, šie požymiai yra bendriniai, todėl gali pasireikšti ir esant kitoms būklėms ar ligoms, pavyzdžiui, mažakraujystei, skydliaukės ar širdies ritmo sutrikimams, infekcijoms, nerimui ar vartojant kai kuriuos vaistus.
„Todėl užsitęsus, kartojantis ar stiprėjant simptomams verta ne tik vartoti daugiau skysčių, bet ir apsilankyti pas gydytoją. Ypač svarbu neatidėti vizito, jei atsiranda alpimas, sumišimas, stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, ryškūs širdies permušimai, dusulys ar aukšta kūno temperatūra“, – perspėja medikas.
Kada verta atlikti tyrimus?
Jeigu žmogus jaučiasi gerai, karštyje būna trumpai, nėra intensyvaus fizinio krūvio, o mityba yra įprasta, dažniausiai pakanka paprasto vandens ir subalansuoto maisto.
„Magnio, kalio ir natrio tyrimus tikrai rekomenduočiau apsvarstyti, jei po buvimo karštyje, gausaus prakaitavimo, intensyvaus fizinio krūvio ar darbo lauke atsiranda ryškus silpnumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas, pasikartojantis raumenų mėšlungis, širdies permušimai ar nereguliarus pulsas“, – tvirtina gydytojas.
Vien elektrolitų tyrimas ne visada atsako į visus klausimus, tačiau jis padeda tiksliau įvertinti, ar nėra reikšmingo elektrolitų disbalanso, kurį būtų galima koreguoti.
„Elektrolitų kiekį kraujyje svarbu įvertinti ir tiems pacientams, kurie serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turi reikšmingų širdies ritmo sutrikimų arba vartoja vaistus, galinčius keisti kalio ar natrio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, šlapimą varančius vaistus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus ar kalio preparatus. Šiais atvejais gali būti ne tik elektrolitų trūkumas, bet ir jų perteklius, todėl papildų vartojimas „profilaktiškai“ be tyrimų ne visada yra saugus“, – sako E. Šivickas.
About the Author
