Lietuvos gyventojų namuose, garažuose, rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose vis dar kaupiasi pavojingosios atliekos – dažai, lakai, alyva, tirpikliai, automobilių filtrai ir kitos medžiagos, kurios negali patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą. Tai parodė kelis mėnesius „Toksikos“ organizuotos švaros akcijos Klaipėdos rajone, Šiauliuose ir Alytuje: per jas surinkta daugiau kaip 51 tona pavojingųjų atliekų.
Daugiausia atliekų surinkta Klaipėdos rajone – daugiau kaip 31 tona. Šiauliuose gyventojai pristatė daugiau kaip 12 tonų, Alytuje – daugiau kaip 8 tonas. Didžiausią dalį sudarė po remonto, automobilių priežiūros ir ūkio darbų likusios medžiagos: apie 21 tona dažų ir lakų atliekų, apie 15 tonų alyvos atliekų, taip pat užterštos pakuotės, pašluostės, sorbentai, filtrai ir kitos aplinkai bei žmonių sveikatai pavojų galinčios kelti medžiagos.
Pavojingosios atliekos vis dar patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą
Pagal nustatytą tvarką buityje susidarančios pavojingosios atliekos turėtų būti surenkamos apvažiavimo būdu arba pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių darbą koordinuoja savivaldybės. Tačiau praktikoje vien tokios infrastruktūros ne visada pakanka: daliai gyventojų trūksta informacijos, iki artimiausios aikštelės tenka važiuoti toliau, kiti neturi tinkamo transporto arba sukaupia per mažai atliekų, kad dėl jų planuotų atskirą kelionę. Deja, apvažiavimo būdu pavojingosios atliekos vis dar dalyje savivaldybių apskritai nėra surenkamos arba tai daroma neefektyviai.
Dėl šių priežasčių pavojingosios atliekos lieka namuose arba patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius kartu su nepavojingomis atliekomis. Jei jos laiku neatpažįstamos ir neatskiriamos, tokios medžiagos gali užteršti bendrą atliekų srautą, apsunkinti rūšiavimą ir kelti grėsmę dirvožemiui, teršti vandenį, sukelti gaisrus ar įvairias pavojingas chemines reakcijas.
„Preliminariai vertinama, kad netinkamai išrūšiuojamos pavojingosios atliekos Lietuvoje gali sudaryti iki 3 proc. bendro metinio komunalinių atliekų kiekio – tai būtų iki 30 tūkst. tonų per metus. Kai tokios medžiagos patenka į sąvartynus kartu su nepavojingomis atliekomis, problema persikelia į visą atliekų tvarkymo grandinę ir tampa visuomenės saugumo klausimu“, – teigia „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.
Švaros akcijos padeda surinkti atliekas ir keisti įpročius
Pasak jo, „Toksikos“ organizuojamos švaros akcijos rodo, kad gyventojai linkę atsakingai pasirūpinti pavojingosiomis atliekomis, kai turi aiškią ir lengvai pasiekiamą galimybę jas atiduoti. Iš anksto paskelbtos datos, patogios vietos ir suprantama informacija padeda surinkti didesnius kiekius, ypač regionuose, kur artimiausia atliekų priėmimo aikštelė daliai žmonių nėra patogi pasiekti.
Tokios akcijos išryškina ir paprastą, bet svarbią pamoką: kai surinkimas organizuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikius, rezultatai būna geresni. Patogumas šiuo atveju nėra papildoma sąlyga – tai viena iš sąlygų, kad pavojingosios atliekos nepatektų ten, kur jų neturėtų būti.
A.Dirvinskas įsitikinęs, kad šios akcijos kartu veikia ir kaip praktinė edukacija. Konkretūs pavyzdžiai – sena dažų skardinė, tirpiklio likučiai ar alyvos talpa – padeda gyventojams geriau atpažinti, kurios buityje susidarančios medžiagos yra pavojingos, kaip jas laikyti ir kur saugiai perduoti. Toks aiškumas mažina tikimybę, kad jos pateks į bendrą komunalinių atliekų srautą.
Savivaldybėse reikalinga aiškesnė tvarka
„Pavojingųjų atliekų surinkimas neturėtų priklausyti vien nuo pavienių akcijų. Aiški, nuspėjama ir gyventojams lengvai suprantama tvarka savivaldybėse leistų tokias atliekas atiduoti reguliariau“, – teigia „Toksikos“ vadovas.
Anot jo, savivaldybėms tenka pareiga užtikrinti, kad buityje susidarančios pavojingosios atliekos būtų surenkamos gyventojams prieinamais būdais, įskaitant surinkimą apvažiavimo būdu. Vis dėlto praktika rodo, kad ši pareiga ne visur įgyvendinama vienodai efektyviai: vienose savivaldybėse gyventojams sudaromos aiškesnės galimybės saugiai atiduoti pavojingąsias atliekas, kitur sistema vis dar labiau primena formalų paslaugos teikimą nei gyventojui patogią paslaugą.
„Šiandien šį darbą atliekame kartu su savivaldybėmis, tačiau ilgainiui daugiau lyderystės turėtų perimti jos pačios. Gyventojui neturėtų kilti klausimų, kur, kada ir kaip saugiai atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas. Kai sistema aiški, žmonės ja naudojasi, o pavojingos medžiagos nepatenka ten, kur neturėtų“, – sako A. Dirvinskas.
„Toksika“ yra viena iš iniciatorių, siūlančių tobulinti arba naujai apibrėžti pavojingųjų atliekų surinkimo iš gyventojų tvarką.
Ką gyventojai turėtų žinoti
Per akcijas gyventojams primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius negalima mesti senų dažų, lakų, tirpiklių, alyvos, automobilių filtrų, cheminių medžiagų, baterijų, akumuliatorių, elektronikos, vaistų, pesticidų, gyvsidabrio turinčių prietaisų, asbesto atliekų ir užterštų pakuočių.
Iki perdavimo pavojingąsias atliekas reikėtų laikyti sandariai – geriausia originaliose arba aiškiai pažymėtose pakuotėse. Skirtingų medžiagų nereikėtų maišyti, o pažeistą pakuotę verta įdėti į papildomą talpą ar maišą, kad turinys neišsilietų, neišbyrėtų ir neužterštų aplinkos.
Prieš vežant atliekas į surinkimo vietą, verta pasitikrinti, kas priimama, kokiais kiekiais ir kokiu laiku – tai padės išvengti nereikalingos kelionės.
About the Author
