Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kitos, net ir visiškai prinokusios, taip ir lieka baltos.
Kodėl taip nutinka? Ar jos tokios pat vertingos, kaip mums įprastos? Ir ar Lietuvoje iš tiesų galima rasti baltų mėlynių ar bruknių?
Į šiuos klausimus atsako dr. Laima Česonienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Kaune Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus Mokslinių kolekcijų kuratorė.
Švelnesnės ir itin vertinamos nesunokusios spanguolės
Vasarą noksta įvairiausių spalvų vaisiai – soduose ar miškuose šiuo metu ieškome raudonų, mėlynų ar oranžinių uogų, nes žinome, kad šias spalvas suteikia įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai. Tačiau ar žinojote, kad ir baltas spanguoles galima naudoti maistui?
Tai nėra kita spanguolių rūšis, o tik uogos, nuskintos anksčiau, prieš joms įgaunant būdingą tamsiai raudoną spalvą. JAV didelėse plantacijose nuimant derlių net iki 30 % uogų būna baltos ar šviesiai rausvos spalvos, ir jos labai populiarios bei plačiai naudojamos.
Antocianinų tokiose uogose yra mažiau, nors daugelio kitų naudingų junginių, (vitamino C, mineralinių medžiagų) kiekiai yra panašūs. Kaip ir mums įprastos raudonos spalvos spanguolės, baltos spalvos uogos taip pat turi medžiagų, kurios teigiamai veikia mūsų organizmą. Mokslininkai nustatė, kad jose randami polifenoliai pasižymi teigiamu poveikiu kraujagyslių funkcijai ir širdies sveikatai.
Kodėl amerikiečiai vertina baltas spanguoles? Jos yra saldesnės ir švelnesnio skonio. Tokios uogos jau naudojamos naujų produktų, pasižyminčiu didele paklausa, kūrimui. Ypač vertinamos šviesios spanguolių sultys, sulčių mišiniai su persikais, braškėmis ar vynuogėmis. Gaminami funkciniai gėrimai, baltos spanguolės naudojamos ir vyno bei sidro gamyboje.
Sunokusios – bet taip ir neparaudusios
O štai mūsų miškuose galime rasti tikrų gamtos perliukų – baltų uogų, kurios yra sunokusios, tik genų mutacija neleidžia pasigaminti augaliniams dažams – antocianinams. Nors šios uogos atrodo keistos ir „neprinokusios“, bet jos niekuomet nebus raudonos.
Tarp retų baltauogių erikinių šeimos augalų baltauogė bruknė yra viena rečiausių. Ją aptikti miške – didelė sėkmė botanikui. Prinokusios šios bruknės uogos būna baltos arba kreminės spalvos vietoj įprastos ryškiai raudonos. O skonis dažniausiai taip pat yra švelnesnis ir ne toks rūgštus nei paprastų bruknių.
Vaivoras natūraliai irgi nokina melsvas uogas, tačiau randama labai reta baltauogė forma. Baltuogiai vaivorai taip pat yra laikomi botanine retenybe ir dažniau sutinkami botanikos sodų kolekcijose nei gamtoje.
Baltauogės mėlynės augavietės yra aptinkamos dažniau. Ši retenybę galima rasti Rytų ir Pietryčių Lietuvos miškuose. Uogos paprastai būna gelsvai baltos, o saulėje gali įgauti švelnų rausvą atspalvį. Baltos mėlynės išlaiko beveik visas vertingas paprastos mėlynės savybes, tik jų vaisiuose nėra būdingos mėlynos spalvos pigmentų. Vitamino C, skaidulų ir mineralinių medžiagų kiekis paprastai būna panašus į įprastų mėlynių. Įdomu tai, kad paukščiai jas lesa rečiau, nes baltos uogos mažiau pastebimos nei mėlynos.
Baltųjų uogų paslaptys – tik viena iš daugybės baltos „Kvapų nakties“ patirčių.
Norintys apie retąsias baltas uogas sužinoti dar daugiau ir jas pažinti iš arčiau, jau šį penktadienį, liepos 17 d., kviečiami į botaninę šventę „Kvapų naktis“ VDU Botanikos sode Kaune. Čia Botanikos sodo mokslininkai visą vakarą pasakos apie baltų uogų įvairovę, jų savybes, skonį ir vietą mūsų gamtoje.
About the Author
