Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ įsigijo Šiauliuose esančią Chaimo Frenkelio sinagogą. 1907 metais pastatytas mūrinis pastatas šiuo metu yra prastos būklės, todėl muziejaus planuose – jo rekonstrukcija ir pritaikymas naudojimui. Planuojama, kad po rekonstrukcijos sinagoga vėl atliks savo pirminę paskirtį – taps veikiančiais žydų maldos namais.
Pasak muziejaus „Dingęs štetlas“ direktoriaus Jono Heraklio Dovydaičio, apleista sinagoga buvo matoma vos įvažiavus į Šiaulius – jau kurį laiką ant pastato kabėjo skelbimas, kad jis parduodamas.
„Supratome, kad šio reikšmingo objekto likimas negali būti paliktas atsitiktinumui. Todėl „Dingęs štetlas“ kartu su muziejaus steigėju – Šveicarijoje veikiančiu labdaros ir paramos fondu „YouthAid Foundation“ – nusprendė imtis atsakomybės ir prisidėti prie sinagogos išsaugojimo bei atgaivinimo. Laukia ne vienus metus truksianti renovacija, nes pastatas yra ypač prastos būklės. Tačiau sieksime tokių pačių aukščiausių kokybės standartų, kokius taikėme kurdami muziejų Šeduvoje“, – sako J. H. Dovydaitis.
Siekiama sinagogai sugrąžinti istorinę paskirtį
Planuojama, kad po sinagogos rekonstrukcijos joje vėl vyks apeigos. Idėja išsaugoti sinagogą kaip veikiančius maldos namus kilo muziejų „Dingęs štetlas“ iniciavusiai litvakų Glasenbergų šeimai, o finansavimą projektui suteikė fondas „YouthAid Foundation“. Todėl sprendimas dėl pastato įsigijimo reikšmingas ne tik kaip architektūros paveldo atkūrimas, bet ir kaip gyvas žydų religinio bei bendruomeninio gyvenimo tęstinumo ženklas.
Šiauliuose reziduojantis Chabad Lubavitch centro vadovas rabinas Yizchakas Pevzneris teigia, kad sinagogos atgaivinimas – giliai jaudinanti akimirka žydų bendruomenei Šiauliuose ir visoje Lietuvoje.
„Maldų bei Toros studijų garsai sugrįš į Šiaulius ir taps lengviau pasiekiami tikintiesiems. Kartu sustiprės ir žydų ryšys su Šiaulių miestu. Tikiu, kad ši vieta taps traukos tašku žydams bei lankytojams, norintiems susipažinti su šlovingu Šiaulių žydų paveldu“, – sako rabinas Y. Pevzneris.
Galimybė vėl turėti veikiantį istorinį sinagogos pastatą ypač svarbi Šiauliuose ir Šiaulių apskrityje gyvenantiems žydams. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkė Rašela Galinienė sako, kad šis sprendimas turi ir simbolinę, ir bendruomeninę reikšmę.
„Prieš karą Šiaulių žydų bendruomenė buvo svarbi miesto dalis, o sinagogos buvo gyvybingi religinio ir visuomeninio gyvenimo centrai. Veikianti sinagoga šiandien primintų, kad ši istorija nėra vien praeitis“, – sako R. Galinienė.
Svarbus Šiaulių žydų paveldo objektas
Sinagoga buvo pastatyta 1907 m. odų fabriko savininko Chaimo Frenkelio iniciatyva, šalia jo fabriko. Dviejų aukštų mūrinis pastatas pakeitė anksčiau šioje vietoje stovėjusius medinius maldos namus.
Sinagogos vidaus erdvė buvo suskirstyta pagal tradicinę žydų religinę tvarką: pirmasis aukštas skirtas vyrams, antrasis – moterims. Pastate taip pat gyveno sinagogos tarnas, kuris rūpinosi pastato priežiūra ir kviesdavo tikinčiuosius į pamaldas. Kasdien čia daugiausia lankydavosi fabriko darbininkai, o per didžiąsias žydų šventes susirinkdavo ir aplinkinių kvartalų gyventojai.
1941 m. sovietams nacionalizavus Chaimo Frenkelio fabriką, pasikeitė ir sinagogos likimas – ji buvo paversta sporto sale. Pertvarkant pastato vidų sunaikinta didžioji dalis interjero, įskaitant aron kodešą – spintą, kurioje saugomi Toros ritiniai. Taip pat pakeistas vidaus išplanavimas, dalis langų angų užmūryta.
Vis dėlto, nepaisant prarastų interjero elementų ir karo bei pokario metais pasikeitusios paskirties, pastato išorės architektūra išliko gana autentiška ir iki šiol primena jo pirminę funkciją. Muziejaus „Dingęs štetlas“ komanda sieks, kad rekonstrukcijos metu būtų išsaugota pastato istorinė vertė ir kartu sudarytos sąlygos jam vėl tapti gyva žydų religinio gyvenimo vieta.
About the Author
