Darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka aukštas – vien gegužę darbdaviai paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų, o birželį darbuotojų ieškojo 4 tūkst. įmonių. Didžiausias specialistų poreikis jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas gamybos sektoriuje: laisvų darbo vietų skaičius čia daugiau nei tris mėnesius iš eilės viršija 3 tūkst. ribą. Tuo metu aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis per metus išaugo beveik penktadaliu.
Inžinerinę kryptį renkasi vangiai
Kaip pastebi Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, darbdaviams sudėtingiausia rasti statybos, elektros ir mechanikos inžinerijos technikų. Specialistų poreikis ryškiausias regionuose, kuriuose sparčiai plečiasi gamybos sektorius.
Klaipėdos regione darbuotojų paklausa išlieka viena didžiausių – vien per birželį Klaipėdos mieste registruota 1 416 naujų laisvų darbo vietų, daugiausia šiais metais, o Klaipėdos rajone per pirmąjį pusmetį jų užregistruota 1 690.
„Analizuojame darbo ieškančių ir laisvų darbo vietų srautus bei matome neatitiktį – šių profesijų pasiūlymų yra daugiau nei žmonių, ieškančių tokio darbo“, – sako M. Jankauskienė.
Pasak jos, viena iš priežasčių – dalis jaunų žmonių į darbo rinką ateina neturėdami konkrečios profesijos. Užimtumo tarnybos duomenimis, 53,7 proc. darbo ieškančių jaunuolių iki 29 metų neturi profesinės kvalifikacijos.
„Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 28,4 tūkst. 16–29 metų asmenų. Iš jų daugiau nei pusė neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Tuo metu 20 proc. jaunų darbo ieškančių žmonių buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą, o 26,3 proc. – profesinę kvalifikaciją. Tai rodo, kad darbdavių vaidmuo ugdant reikalingus įgūdžius tampa vis svarbesnis“, – pažymi M. Jankauskienė.
Vis dėlto verslo atstovai pastebi, kad problema yra ne darbo vietų trūkumas. Dalis jaunų žmonių gamybos sektoriaus vis dar nesirenka kaip karjeros krypties, nors šiuolaikinės gamyklos gerokai pasikeitusios – daug procesų atliekama automatizuotomis sistemomis, o darbuotojų vaidmuo vis dažniau siejamas su technologijų valdymu ir procesų priežiūra.
Pasak „VMG grupės“ personalo direktorės Raimondos Mačiulskienės, šiandien darbdaviai vis dažniau vertina ne tik žmogaus patirtį, bet ir jo potencialą.
„Žiūrime ne tik į tai, ką žmogus jau moka, bet ir į tai, ką jis gali išmokti. Jei žmogus yra motyvuotas, atsakingas ir nori dirbti, daugelio dalykų galime išmokyti patys“, – sako R. Mačiulskienė.
Jaunimo pasirinkimus lemia ne vien atlygis
Nors gamybos sektorius vis dar susiduria su stereotipais dėl darbo pobūdžio ar pamaininio grafiko, jaunimo lūkesčiai darbdaviui keičiasi. Svarbus tampa ne tik atlygis, bet ir darbo aplinka, galimybės augti bei organizacijos kultūra.
„Pamaininis darbas iš pradžių kai kuriems atrodo kaip trūkumas, tačiau geriau susipažinę su darbo specifika dalis žmonių pakeičia nuomonę. Šiandien darbuotojai vertina ne tik atlyginimą, bet ir tai, kokias galimybes suteikia darbdavys“, – teigia R. Mačiulskienė.
Pasak jos, būtent todėl vien darbuotojų paieškos nepakanka – įmonės turi aktyviai prisidėti prie būsimų specialistų ugdymo.
„Daug investuojame į bendradarbiavimą su mokymo įstaigomis, rengiame ekskursijas ir praktinius užsiėmimus, kad jauni žmonės galėtų iš arčiau pažinti inžineriją, robotiką ir šiuolaikinę gamybą“, – sako R. Mačiulskienė.
Robotizacija keičia darbo pobūdį
Pasak specialistės, vienas dažniausių mitų apie gamybą – kad automatizacija mažina žmogaus vaidmenį. Iš tiesų technologijos keičia darbo pobūdį ir kelia naujus kompetencijų poreikius.
„Daugelį sunkių ir monotoniškų darbų šiandien atlieka automatizuotos sistemos, todėl darbuotojai vis dažniau dirba su technologijomis, prižiūri procesus ir priima sprendimus. Svarbiausia tampa gebėjimas mokytis, suprasti procesus ir nebijoti naujovių“, – pažymi R. Mačiulskienė.
Anot jos, dėl to šiuolaikinė gamyba gali tapti patraukliu pasirinkimu ir jauniems žmonėms, kurie dar tik ieško savo profesinio kelio. Technologijų plėtra ir aiškios karjeros galimybės leidžia augti tiek techninių, tiek vadybinių kompetencijų kryptimis.
About the Author
