Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centre – darbingas šurmulys. Tarp patyrusių medikų čia jau ne pirmą kartą sukinėjasi jaunas, ambicingas šiaulietis Gytis Petkevičius. Neseniai baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijas ir įstojęs į ortopedijos-traumatologijos rezidentūrą, vaikinas nusprendė trumpas vasaros atostogas išmainyti į neįkainojamą patirtį ligoninėje. Rugpjūčio 1 dieną prasidėsiančių šešerių metų rezidentūros studijų Gytis laukia nusiteikęs kovingai – savaitę pailsėjo ir pakako, o darbas gimtojo miesto ligoninėje jam tapo puikiu apšilimu.
Nuo mokyklos suolo – tikslingas kelias į mediciną
Gyčio svajonė tapti chirurgu gimė dar šeštojoje klasėje. Laikui bėgant, per studijų metus ir asmeninę patirtį, ši vizija išsigrynino iki ortopedo-traumatologo specialybės. Šiaulių Romuvos progimnaziją ir gimnaziją baigęs vaikinas tiksliai žinojo, ko nori, todėl paskutiniais keleriais metais mokykloje negailėjo jėgų: papildomai dirbo su Janonio gimnazijos mokytojais. Nepaisant didžiulio krūvio, Gytis dar rasdavo laiko savanoriauti Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.
„Stengiausi visais būdais patekti į mediciną“, – įtemptą laikotarpį prisimena būsimasis rezidentas. Šiame kelyje itin svarbus buvo mamos palaikymas. „Iki aštuntos klasės mama mane buvo net truputėlį prispaudusi prie mokslų, neleido tinginiauti. Kai baigiau mediciną, jai garsiai pasakiau „didelis ačiū“. Jeigu ne ji, nežinau, ar šiandien būčiau čia“, – dėkingo sūnaus žodžiai palietė ne tik mamos širdį.
Nuoseklus įsiliejimas į kolektyvą
Respublikinė Šiaulių ligoninė Gyčiui jau seniai pažįstama. Dar būdamas studentu, jis čia atliko praktiką, kurios mentoriumi buvo ortopedas-traumatologas Evaldas Kaulinis. Praktikos metu medicinos studentui teko dirbti ir su centro vadovu, ortopedu-traumatologu Martynu Stančiku. Nuo praėjusių metų rugsėjo tame pačiame skyriuje Gytis atliko internatūrą, kurios metu daugiausiai bendravo su centro vadovu.
Prieš vasarą iš Ortopedijos-traumatologijos centro vadovo M. Stančiko sulauktas skambutis su pasiūlymu padirbėti skyriuje jaunuoliui nebuvo visiškai netikėtas. „Manau, kad vedėjas pastebėjo mano pastangas per internatūrą. Kadangi skyriuje trūksta žmonių, sulaukiau kvietimo prisijungti. Labai džiaugiuosi šiuo įvertinimu“, – pasakoja Gytis.
Šiuo metu Kauno studentų bendrabutyje gyvenantis vaikinas, grįžęs į Šiaulius, apsistojo pas mamą ir visa galva pasinėrė į praktinę mediciną. Šiandien jo darbotvarkėje – dvi protezavimo operacijos su gydytoju ortopedu-traumatologu Martynu Tumoniu. Po pietų – kojos amputacijos operacija su gydytoju E. Kauliniu. Savaitgalį Gyčio laukia dar vienas iššūkis – budėjimas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje kartu su ortopedu-traumatologu Juozu Klumbiu.
Ateities planai – grįžti į Šiaulius
Kasdienėje skyriaus veikloje Gytis atlieka daugybę užduočių: kartu su gydytojais vizituoja ligonius palatose, dalyvauja juos perrišant, gipsuoja. Visgi didžiausia jo aistra – darbas operacinėje.
„Daugiausiai padedu gydytojams operacinėje, asistuoju jiems bei padedu operacijos metu. Pavyzdžiui, endoprotezavimo operacijų metu būtina, kad dirbtų du ortopedai-traumatologai, nes vienas fiziškai visko nepadarysi. Tokiu atveju mano pagalba gydytojui yra labai reikalinga. Jau vakar kolega klausė: „Ar tu rytoj užimtas?“, – šypsosi Gytis, dirbantis su visais skyriaus gydytojais, kuriems tik prireikia pagalbos.
Vaikinas neslepia, kad kiekviena akimirka ligoninėje jam yra pamoka: „Klausausi, kaip gydytojai dėsto informaciją vizitacijų metu, stengiuosi viską sugerti į save, nes ateityje to prireiks man pačiam“.
Respublikinė Šiaulių ligoninė yra traumų klasteris, todėl čia vežami pacientai iš visos apskrities. Jaunam specialistui tai – puiki dirva semtis patirties. Nors dar anksti pasakyti, kurią sritį pasirinks ateityje – traumų gydymą, protezavimą, artroskopines operacijas, Gytis supranta, kad geras ortopedas-traumatologas turi išmanyti viską. „Man patinka, kad ši specialybė labai plati, galima rinktis tai, kas labiausiai domina. Tačiau tam dar reikės daug laiko, darbo, kursų ir perskaitytų knygų,“- kalba pasiryžimo daug dirbti nestokojantis jaunuolis.
Gytis pastebi, kad ne visi studentai dega noru daug dirbti, tačiau jam, tiek daug svajojusiam ir stropiai studijavusiam, būtų apmaudu netapti savo srities profesionalu. Ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centras, kviesdamas tokius entuziastingus jaunus žmones, sėkmingai auginasi sau patikimą pamainą.
Būsimasis rezidentas jau dabar tvirtai žino, kad po šešerių metų rezidentūros studijų grįš dirbti būtent čia. „Man šis skyrius labai patinka. Personalas yra labai draugiškas, noriai dalijasi patirtimi, o asistuodamas turiu galimybę mokytis operacijų subtilybių. Man, kaip pradedančiam gydytojui, tai yra neįkainojama nauda“, – ateities planais Šiauliuose dalijasi Gytis Petkevičius.
Nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmo kurso ortopedijos-traumatologijos rezidentas Gytis Petkevičius trumpas vasaros atostogas išmainė į nelengvą darbą Respublikinės Šiaulių ligoninėje.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriuje pildosi būsimojo rezidento Gyčio Petkevičiaus svajonė tapti savo srities profesionalu.
Zitos Katkienės nuotr.
About the Author
