Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos sukelia daugiausia mirčių, o net pusė šių atvejų priskiriami staigios širdinės mirties kategorijai. Tai – mirtis, kuri ištinka dėl širdies veiklos sutrikimo vos per 1 valandą nuo simptomų pradžios, kai įvykį fiksuoja liudininkai, arba per 24 valandas nuo paskutinio karto, kai asmuo buvo matytas gyvas. Deja, taip nutinka ir jauno amžiaus žmonėms. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos dėstytojos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Neringos Bileišienės, būdų užkirsti kelią tokiam likimui yra, tačiau visuomenė turėtų būti budresnė ir reaguoti nedelsiant.
Net patyrę sąmonės praradimą nesikreipia į medikus
Staigus sąmonės netekimas, sukeltas gyvybei grėsmingo širdies ritmo sutrikimo, deja, gali būti pirmoji ir vienintelė tam tikrų širdies ligų išraiška ir, laiku nesuteikus pagalbos, baigtis mirtimi. Tuomet sveiku save laikiusiam žmogui pakanka kelių ar keliolikos sekundžių, kad ištiktų skubaus gaivinimo reikalaujanti būklė. Esama labai klastingų širdies ligų, kurių pirmas pasireiškęs simptomas gali būti gyvybei grėsmingas ritmo sutrikimas. Todėl, deja, net įprastinės gydytojo kardiologo konsultacijos metu, jei neatliekamas papildomas specializuotas ištyrimas, liga gali likti nenustatyta.
Kita vertus, neretai žmogui gali pasireikšti perspėjantys ligos požymiai – sąmonės praradimai, širdies plakimo pasikeitimai ar pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija, kurių jis nesureikšmina ir nesikreipia į gydytoją. „Apmaudu, tačiau dažnai apie tai išgirstame tik iš paciento artimųjų: net ūmių būklių atvejais, pavyzdžiui, praradę sąmonę, žmonės ne visada kreipiasi skubios pagalbos“, – komentuoja dr. N. Bileišienė.
Nemažą dalį staigių širdinių mirčių sukelia retos, sunkiai diagnozuojamos ligos. Dėl to, pasak gydytojos, medikams būtina nuolat tobulinti kompetencijas ir edukuoti visuomenę, kaip suteikti skubią pagalbą žmogui nelaimės atveju.
Staigi širdinė mirtis neaplenkia ir jaunų žmonių
Širdies ligos, galinčios sukelti staigią mirtį, skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, tačiau jomis gali sirgti ir jauni žmonės. Deja, apie tai nėra plačiai žinoma visuomenėje, nors požiūris į jauną žmogų ilgainiui keičiasi: anksčiau jaunų pacientų amžius buvo apibrėžiamas 35 metų riba, o šiandien jaunais laikomi asmenys iki 40, o kai kuriuose medicininiuose tyrimuose – net iki 50 metų.
Jauni žmonės gali sirgti įgimtomis širdies elektrinės sistemos ligomis. Dėl jų struktūriškai sveikoje širdyje sutrinka elektrinio impulso sklidimas širdies raumeniu. Atsiranda pokyčių širdies ląstelių baltyminiuose kanaluose, kurie reguliuoja natrio, kalio, kalcio jonų srautus ląstelėje – dėl to nebeužtikrinamas darnus širdies ritmas.
Jauni žmonės taip pat gali sirgti įgimtomis struktūrinėmis ligomis, kai atsiranda paties širdies raumens pokyčių: sustorėja širdies sienelės ar išsiplečia širdies ertmės, sukeldamos raumens traukimosi jėgos susilpnėjimą. Dėl tokių pokyčių kyla dusulys, blogėja fizinio krūvio toleravimas, vystosi ritmo sutrikimai.
„Žmonėms, įžengusiems į ketvirtąją dešimtį, maždaug pusė staigios širdinės mirties atvejų yra nulemtos ūminio koronarinio sindromo – kai dėl staigaus kraujotakos širdies raumenyje sutrikimo, dažniausiai užsikimšus vainikinei arterijai, ištinka stiprus, spaudžiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į ranką, nugarą ar kaklą. Toks skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių ir reiškia, kad žmogų ištiko nestabili krūtinės angina ar miokardo infarktas“, – sako gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė ir priduria, kad jauniems žmonėms tam tikromis aplinkybėmis gali išsivystyti širdies raumens uždegimas, jie gali turėti širdies kraujagyslių anomalijų.
Viena iš ligų, sukeliančių staigią mirtį – ilgo QT sindromas
Ilgo QT sindromas yra svarbi įgimtų aritmijų ir staigios širdinės mirties priežastis, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų. Tai – dažniausiai nustatoma įgimta elektrinės širdies sistemos liga, kai gyvybei grėsmingi ritmo sutrikimai kyla dėl netinkamai funkcionuojančių elektros jonų sroves praleidžiančių kanalėlių širdies raumens ląstelėse. Dėl to pasikeičia elektrinio impulso plitimas širdies raumens ląstelėmis. Šiuo sindromu serga 1 iš 2000–2500 žmonių. „Tai labai klastinga liga – struktūriškai žmogaus širdis echoskopijos metu gali atrodyti visiškai normali, kardiograma gali nerodyti jokių pakitimų, o pirmasis ir vienintelis ja sergantį žmogų ištikęs simptomas gali būti staigi širdinė mirtis“, – teigia dr. N. Bileišienė. Ši liga nebus nustatyta net atlikus jauno mirusio žmogaus autopsiją (skrodimą), nebent mirusiajam būtų atliktas molekulinis genetinis tyrimas.
„Dažniausiai, kaip parodė ir mūsų suaugusiųjų populiacijos tyrimas, ši liga pasireiškia staigiu sąmonės praradimu. Vis dėlto šios ligos požymių, perspėjančių apie galimą gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų išsivystymą, lemiantį širdies sustojimą ar staigią širdinę mirtį, yra kur kas daugiau, o kai kurie jų nustatomi labai paprastai – įvairiais būdais ir sąlygomis užrašant elektrokardiogramą“, – pasakoja dr. N. Bileišienė, kuri neseniai parengė disertaciją apie ilgo QT sindromo specifiką Lietuvoje.
Šis sindromas vis dažniau diagnozuojamas besimptomiams pacientams. Liga žmogui gali būti nustatoma pasireiškus jos požymiams arba jei simptomai išsivysto kažkuriam iš jo šeimos narių. Svarbu tai, kad staigi širdinė mirtis gali ištikti ir pacientus, kuriems nėra aiškių klinikinių požymių, kurie nepatiria simptomų, bet turi genetinių pakitimų. Todėl, vaikui nustačius ligą, tėvams taip pat rekomenduojamas genetinis ištyrimas. „Būtina išsiaiškinti kuo tikslesnį sergančiųjų šeimoje ratą, kad galėtume juos saugoti nuo gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų, skirdami medikamentinį gydymą. Jis šiandien – labai efektyvus, o bendras gyvensenos keitimas šios ligos atveju gali būti taip pat gyvybę gelbstintis“, – teigia dr. N. Bileišienė.
Vis dėlto gydytoja sako susidurianti su žmonių nepatiklumu ir abejingumu esamai situacijai. „Deja, anaiptol ne visi sergančių žmonių artimieji nusprendžia tirtis, maža to, neretai net nesivargina informuoti giminaičių apie ligos atvejį ir apie būtinybę tirtis paveldėtumą. Gaila, bet žmonės drąsūs savo nenaudai: ne tik nesitiria, bet ir nesivadovauja gydytojų rekomendacijomis, nevartoja vaistų, nesilaiko fizinio aktyvumo ribojimo rekomendacijų“, – sako ji.
Simptomai, kurių nederėtų ignoruoti, ir būtina pirmoji pagalba
Būdingų simptomų, pasireiškiančių prieš pat staigią širdinę mirtį, yra ne vienas. Gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė išskiria bent kelis požymius, dėl kurių žmogui turėtų būti kviečiama greitoji pagalba. Tai – ūmus skausmas krūtinėje, sąmonės praradimas, ypač jei jis įvyksta fizinio krūvio metu. Taip pat nederėtų ignoruoti širdies ritmo sutrikimų – jei širdis „persivertinėja“, „stabčioja“, jei plakimo ritmas sulėtėja, atsiranda plakimai, lydimi galvos svaigimo, didelio bendro silpnumo. Elektrinės širdies sistemos ligos gali pasireikšti ir sąmonės praradimu, lydimu traukulių, kurie gali būti klaidingai palaikyti epilepsijos priepuoliu.
Grėsmingi širdies ritmo sutrikimai gali baigtis širdies sustojimu, kai žmogaus širdies veiklos sistemoje vyksta itin staigūs, sekundes trunkantys pokyčiai, lemiantys staigią širdinę mirtį. „Būtent žodis staigus nurodo būklės ūmumą, tai reiškia, kad nedelsiant pradėjus teikti pagalbą žmogus turi šansą būti išgelbėtas. Pagalba paprasta – skambinti telefonu 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą, negalima laukti, kol atvyks medikai“, – pabrėžia dr. N. Bileišienė.
Apmaudu, tačiau dažnai žmonės bijo atlikti gaivinimą – net ir teoriškai žinodami, kokių veiksmų reikėtų imtis, kartais vengia tai daryti, kad nepablogintų jau esamos situacijos. Tačiau gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė kategoriška: „Žmogų gaivinti būtina, net jei paspaudimai į krūtinės zoną nebūtų pakankamai stiprūs ar būtų ne vadovėliškai ritmiški – visuomet yra geriau daryti, kaip pavyksta, nei nedaryti nieko.“
Anot gydytojos, gaivinti galėtų būti mokoma jau mokykloje, kviečiant paauglius atvykti su klase į specialias paskaitas ar įtraukiant tokius mokymus į biologijos, fizinio lavinimo ar pilietiškumo pamokas. Pasak jos, gaivinimą gebėtų atlikti net 10–12 metų vaikai, o sistemingai visiems paaugliams diegiami šie įgūdžiai visuomenėje formuotų neabejingumo jausmą žmogui, kuriam reikia pagalbos.
Nesudėtingi profilaktiniai tyrimai gali užkirsti kelią tragedijai
Vienas pigiausių ir lengviausiai prieinamų instrumentinių tyrimų – elektrokardiograma – turėtų būti atliekama nuo pat vaikystės ar net kūdikystės vizito pas gydytoją metu – ir ne tik per profilaktines patikras, bet ir susirgus, pavyzdžiui, žmogui karščiuojant. Tai atraminis tyrimas kardiologijoje, suteikiantis labai daug informacijos ir leidžiantis nustatyti dar nebylias, bet klastingas būkles. Jei gydytojas kardiologas turėtų galimybę palyginti paciento elektrokardiogramų duomenis, registruotus įvairiomis sąlygomis, įvairiu laiku, tai leistų anksčiau pastebėti širdies ligą ir paskirti profilaktinį gydymą.
Anot dr. N. Bileišienės, vienas iš įkvepiančių pavyzdžių – italų kardiologo prof. Peterio J. Schwartzo projektas, kurio metu 2001–2006 m. Italijoje beveik 44 600 kūdikių buvo atlikta elektrokardiograma. Siekta nustatyti gyvybei pavojingą ilgo QT sindromą, galintį sukelti staigią širdinę mirtį. „Taip mes išsiaiškinome ne tik šios ligos paplitimą, bet ir ligos suvaldymo sąnaudas: nustatyta, kad vienerių išsaugotų gyvenimo metų kaina yra nuo 7400 iki 20 400 eurų. Tad įrodyta, jog tokia programa yra labai efektyvi“, – pasakoja dr. N. Bileišienė.
Kas gali padėti išvengti staigios širdinės mirties?
Medicinos pažanga jau leidžia nustatyti pakitimus specifiniuose genuose, kurie lemia širdies ligas, galinčias pasireikšti staigia širdine mirtimi. Europos kardiologų draugija yra sudariusi ištyrimo planą pacientams su grėsmingais ritmo sutrikimais, patyrusiems širdies sustojimą, taip pat staigią širdinę mirtį patyrusio asmens šeimos nariams.
„Genetinius tyrimus pasidaryti išties įmanoma ir verta tiems, kurie žino, kad jų šeimoje jau buvo jaunų žmonių staigios širdinės mirties atvejų“, – sako dr. N. Bileišienė. Anot jos, apmaudu, tačiau sąmoningai besikreipiantys išsitirti žmonės, kurie įtaria, kad galėjo paveldėti širdies ligą – retenybė. „Per trylikos metų gydytojos kardiologės karjerą Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose teturėjau vieną jauną pacientą, kuris savo iniciatyva kreipėsi į šeimos gydytoją ir, jo paragintas, atvyko konsultuotis dėl staigių jaunų žmonių mirčių giminėje. Dažnu atveju net grėsmingi sąmonės praradimai priskiriami „nekaltiems alpimams“. Neretai tenka išgirsti, kad „alpdavo ir kažkuris iš senelių, o mama ar tėtis mirę jauni, kaip ten buvę – neaišku“, – pasakoja dr. N. Bileišienė.
Pasak gydytojos, itin svarbu skatinti šalyje autopsijas ir inicijuoti genetinį ištyrimą jauniems žmonėms, kurie mirė staigia širdine mirtimi, kad kuo dažniau galėtume atskleisti mirties priežastį ir apsaugoti artimuosius. „Kol kas genetiniai tyrimai mirusiems Lietuvoje neatliekami, tačiau jų duomenys ne tik būtų naudingi šeimos nariams ir giminaičiams, bet ir praturtintų žinias apie širdies ligas lemiančius genus ir ateityje padėtų išgelbėti daug daugiau gyvybių tarptautiniu mastu“, – teigia ji. Tyrimui pakaktų kraujo mėginio ar audinių pavyzdžių, tačiau dažnai velionio artimieji net nesutinka atlikti autopsijos.
Išoriniai veiksniai taip pat turi reikšmės
Anot gydytojos, staigios širdinės mirtys gali būti susijusios ir su išoriniais veiksniais, ypač įgimtų kanalopatijų atvejais. „Širdis plaka darniai, kai širdies raumens ląstelė susitraukia todėl, kad savalaikis elektrinis signalas, plintantis dėl jonų srovių per širdies ląsteles, membranoje sukelia procesus, kurie lemia mechaninį pokytį – širdies dūžį. Kai jonų srovės yra pakitusios, pvz., susilpnėjusios dėl genetinių pakitimų, o širdį iš nervų sistemos užplūsta didelis adrenalino kiekis, susidaro sąlygos kilti „kibirkštims“ ir išsivystyti pavojingiems ritmo sutrikimams. Kai kurių ligų atveju „kibirkštis“ įžiebti gali intensyvus fizinis krūvis ar netikėtas garsinis dirgiklis, pavyzdžiui, garsus telefono skambutis ar net žadintuvo signalas ryte“, – pasakoja dr. N. Bileišienė.
Į pavojų gali pastūmėti ir vaistai, vartojami gretutinėms būklėms gydyti, pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai ar antibiotikai. Šie medikamentai gali turėti įtakos tam, kaip sklandžiai teka jonai per širdies raumenų ląsteles įgimtus pakitimus jose turintiems žmonėms.
„Vienos iš retų širdies ligų – Brudaga sindromo – atveju širdies ritmą gali pavojingai išderinti net karščiavimas, todėl tokį sindromą turinčiam žmogui labai svarbu, nelaukiant 38,5 °C, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus“, – sako gydytoja.
Ar kiekvienas žinome, kur artimiausias defibriliatorius?
Pasak dr. N. Bileišienės, viena iš būtinybių siekiant valdyti staigių širdinių mirčių statistiką Lietuvoje – pagalbos teikimo infrastruktūros šalyje kūrimas. Ištikus staigiam širdies veiklos sutrikimui, gyvybę išgelbėti gali padėti defibriliatorius. Siekiama, kad šis aparatas būtų kiekvienoje įstaigoje ar viešojo sektoriaus pastatuose, darbovietėse, kur telkiasi didesnis žmonių skaičius. Visuomenė turėtų būti informuota, kur yra artimiausias defibriliatorius, kad prireikus jis būtų pasiekiamas.
Kitose šalyse jau esama pavyzdžių, kokių priemonių imamasi siekiant suteikti pagalbą mirštančiam žmogui kuo greičiau. Antai Danijoje yra sukurtas savanorių tinklas „TrygFonden Hjerteløber“ – tai programėlė, kuri automatiškai įspėja arčiausiai esančius žmones, mokančius atlikti gaivinimą, kai kam nors sustoja širdis. Signalą siunčia pati 112 dispečerinė sistema. Švedijoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse į incidento vietą dronais gabenami defibriliatoriai („Everdrone“ sistema). Statistika rodo, kad dronai dažnai atvyksta greičiau nei greitoji pagalba. Pasak dr. N. Bileišienės – tai turėtų būti ir mūsų valstybės siekiamybė ir ateitis. Pasirūpinę lokalių defibriliatorių tinklo tankinimu ir visuomenės edukacija pasiektume gerų rezultatų gelbėdami žmonių gyvybes.
About the Author
