Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus jų finansinė padėtis pasikeitė. „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad vieniems šis laikotarpis buvo palankesnis dėl augusių pajamų ar profesinių pokyčių, kitiems finansinį stabilumą mažino išaugusios kasdienės išlaidos bei brangstantis pragyvenimas.
Finansinį pagerėjimą labiau jautė jaunesni gyventojai
Apklausos duomenimis, 57 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pasikeitė, o 43 proc. teigė pokyčių nepajutę.
28 proc. apklaustųjų sakė, kad jų finansinė situacija šiek tiek pagerėjo. Tarp jų išsiskyrė jauniausia, 18–29 metų, respondentų grupė – net 41 proc. šio amžiaus gyventojų teigė pajutę teigiamus pokyčius. Tarp respondentų, teigusių, kad jų finansinė situacija šiek tiek pagerėjo, 40 proc. sudarė ir didžiausias pajamas gaunantys gyventojai, kurių asmeninės mėnesio pajamos po mokesčių siekia 1501 eurą ir daugiau.
„Jaunesniame amžiuje finansinė situacija dažnai keičiasi sparčiausiai, nes tai – etapas, kai aktyviai ieškoma geresnių karjeros galimybių, dažniau keičiami darbai, auga atlyginimai ar atsiranda papildomų pajamų šaltinių“, – pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
Vyresni respondentai dažniau kalba apie stabilumą
43 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė situacija per metus nepasikeitė. Tarp jų dominavo 50–59 metų respondentai – šiai amžiaus grupei priklausė 52 proc. taip atsakiusiųjų.
„Vyresniame amžiuje finansinis gyvenimas dažnai tampa labiau prognozuojamas – pajamos stabilizuojasi, rečiau keičiama darbovietė, o dalis finansinių įsipareigojimų jau būna sumažėję arba visiškai įvykdyti, tad šios amžiaus grupės gyventojai rečiau susiduria su ryškiais finansiniais svyravimais. Stabilumo pojūtį gali stiprinti ir sukaupta finansų valdymo patirtis bei aiškesni ilgalaikiai finansiniai prioritetai“, – komentuoja R. Narė.
16 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad jų finansinė padėtis šiek tiek pablogėjo, o 6 proc. nurodė, kad ji labai pablogėjo. Tarp šių respondentų reikšmingą dalį sudarė nedirbantys ir darbo neieškantys gyventojai – atitinkamai 43 proc. ir 32 proc. Dar 4 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė situacija labai pagerėjo, o 3 proc. respondentų teigė, kad jiems buvo sunku įvertinti pokyčius.
Finansinę situaciją labiausiai nulėmė kainų augimas
Gyventojų taip pat buvo klausiama, kas labiausiai lėmė jų finansinės situacijos pokyčius per pastaruosius metus. 37 proc. respondentų teigė, kad didžiausią įtaką jų finansinei padėčiai turėjo kainų augimas – brangęs maistas, komunalinės paslaugos, degalai ir kitos kasdienės išlaidos. Net 71 proc. taip atsakiusiųjų sudarė nedirbantys ir darbo neieškantys gyventojai.
„Gyventojai jautriausiai reaguoja į kasdienių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, nes jie tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetą. Papildomos įtampos kyla ir dėl geopolitinių procesų bei svyravimų energijos išteklių rinkose. Jų poveikis infliacijai dažniausiai pasimato po kelių mėnesių, todėl didesnis kainų spaudimas gyventojų biudžetams gali išlikti ir artimiausiu laikotarpiu, ypač tuose namų ūkiuose, kurių finansinės galimybės yra ribotos“, – pastebi R. Narė.
Finansinę padėtį lėmė ir pajamų kaita
34 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinės situacijos pokyčius daugiausia nulėmė pajamų pokyčiai – atlyginimo padidėjimas ar sumažėjimas, darbo keitimas ar kiti su profesine veikla susiję sprendimai. Beveik pusė taip atsakiusiųjų priklausė 18–29 metų amžiaus grupei.
„Nors darbo užmokesčio augimas Lietuvoje išlieka stabilus, įmonės darbo rinkoje tampa atsargesnės – darbuotojų trūkumo problema yra sumažėjusi, o bendras užimtumo augimas privačiame sektoriuje lėtėja. Vis dėlto, jaunesni darbuotojai išlieka aktyviausia darbo rinkos dalimi – jie dažniau keičia darbą, derasi dėl atlyginimo ar ieško papildomų pajamų galimybių“, – sako R. Narė.
Pokyčiams įtakos turėjo ir asmeniniai sprendimai
15 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinę situaciją labiausiai paveikė asmeniniai finansiniai sprendimai – taupymas, išlaidų mažinimas ar atsakingesnis biudžeto planavimas. 12 proc. respondentų teigė, kad svarbiausiu veiksniu tapo sveikatos išlaidos. Šią priežastį dažniau minėjo 60–74 metų respondentai.
6 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jų finansinę padėtį paveikė kreditai ar kiti finansiniai įsipareigojimai, tiek pat respondentų nurodė ir namų ūkio sudėties pokyčius – vaikų gimimą, skyrybas ar kitas šeimines aplinkybes. 4 proc. respondentų sakė, kad finansinei situacijai daugiausia įtakos turėjo kiti veiksniai, o 3 proc. išskyrė valstybės paramos priemones ar išmokas.
„Gyventojų finansinę savijautą formuoja ne vien bendros ekonominės tendencijos. Reikšmingos įtakos turi ir asmeniniai sprendimai, gyvenimo etapas, šeimos pokyčiai ar netikėtos aplinkybės. Todėl finansinis stabilumas dažniausiai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, planuoti išlaidas ir išlaikyti finansinį rezervą“, – pažymi R. Narė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų balandžio mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
