2026 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seimo nariai Andrius Busila, Saulius Čaplinskas, Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas ir Edita Rudelienė dalyvauja bendrame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Liepojoje, kuriame aptariama rizika visuomenės sveikatai Baltijos šalyse, kurią daro klimato kaita. „Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai Baltijos šalyse, todėl reikia stiprinti koordinavimą ir integruotą politinį atsaką. Posėdžio metu bandėme išsiaiškinti valdysenos fragmentacijos problemą. Norint ją išspręsti, reikia gerinti klimato ir sveikatos politikos suderinamumą ir užtikrinti, kad sveikatos aspektai būtų sistemingai įtraukiami į klimato strategijas. Taip pat nagrinėjome poreikį stiprinti tarptautinį įsitraukimą, gerinti klimato poveikio sveikatai stebėseną. To siekiama tobulinant rodiklius ir dalijimąsi duomenimis, bei plečiant tyrimus, kad planavimas būtų tikslingesnis ir pagrįstas įrodymais. Apskritai siekiama nustatyti praktinius būdus, kaip pagerinti regioninį bendradarbiavimą ir sukurti atsparesnius visuomenės sveikatos keičiantis klimatui metodus“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas prof. S. Čaplinskas.
Klimato kaita veikia fizinę aplinką, taip pat visus gamtos ir žmonių sistemų aspektus, įskaitant socialines ir ekonomines sąlygas bei sveikatos sistemas. Tai grėsmę didinantis veiksnys, kuris stabdo dešimtmečius trukusią pažangą sveikatos srityje ir ją potencialiai mažina. Keičiantis klimato sąlygoms, stebimi dažnesni ir intensyvesni oro ir klimato reiškiniai, įskaitant audras, didelį karštį, potvynius, sausras ir miškų gaisrus. Šie oro ir klimato keliami pavojai tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai veikia sveikatą – didina mirčių, neužkrečiamųjų ligų, infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo bei sveikatos krizių riziką. Klimato kaita taip pat daro įtaką mūsų sveikatos priežiūros darbuotojams ir infrastruktūrai ir mažina galimybes užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą. Klimato kaita veikia visus sveikatos aspektus – nuo švaraus oro, vandens ir dirvožemio iki maisto sistemų ir pragyvenimo šaltinių. „Jei toliau bus delsiama kovoti su klimato kaita, padidės rizika sveikatai, bus sustabdyta dešimtmečius trukusi pasaulinės sveikatos gerinimo pažanga ir neįgyvendintas kolektyvinis įsipareigojimas visiems žmonėms užtikrinti teisę į sveikatą. Pagrindinės klimato ir sveikatos problemos regione yra susijusios su dažnesnėmis ir intensyvesnėmis karščio bangomis, smarkiais lietumis ir potvyniais, pakrančių teritorijoms kylančia rizika dėl jūros lygio kilimo ir audrų, infekcinių ligų modelių pokyčiais ir spaudimu žemės ūkiui, miškams ir miesto infrastruktūrai“, – sako profesorius S. Čaplinskas.
Nors Baltijos šalys nevykdo konkrečių bendrų veiksmų, susijusių su klimato kaitos poveikio sveikatai mažinimu, jos plačiau bendradarbiauja su sveikata susijusių krizių valdymo srityje. Lietuva, Estija ir Latvija yra sukūrusios keletą bendradarbiavimo sistemų, skirtų ekstremalioms sveikatos situacijoms spręsti. Nors priemonės susijusios ne tik su klimato kaita, jos yra svarbios, nes dėl klimato kaitos kylantys reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, potvyniai, audros ir ligų protrūkiai, gali tapti sveikatos krizėmis. „Posėdyje daugiausia dėmesio buvo skirta regioninio bendradarbiavimo stiprinimui siekiant spręsti bendrus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos iššūkius. Aptarėme, kaip koordinuotos pastangos gali sumažinti žalingą poveikį, oro ir vandens taršą, ir pagerinti sveikatos rezultatus tarpvalstybiniu mastu. Pagrindinės sritys yra bendri ištekliai klimato poveikio sveikatai iniciatyvoms, bendro ekosistemų atkūrimo, kaip regioninės sveikatos strategijos, skatinimas ir koordinuotų informavimo kampanijų, skirtų tvariam elgesiui skatinti, įgyvendinimas. Diskusijose pabrėžta tarpvalstybinio mokslinio bendradarbiavimo svarba siekiant pagerinti keitimąsi duomenimis, tyrimus ir įrodymais pagrįstą sprendimų priėmimą. Bandėme nustatyti praktinius būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad klimato veiksmai duotų apčiuopiamos naudos sveikatos srityje visose Baltijos šalyse“, – teigia Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas.
About the Author
