Gegužės 30 d. „Tate Modern“ galerijoje Londone surengta konferencija, skirta naujai pažvelgti į Lietuvos ir JAV menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos, 1923–2019) kūrybą ir meninį palikimą.
Renginį organizavo „Hyundai Tate Research Centre: Transnational“ – „Tate“ tyrimų centras, organizuojantis tarptautinius renginius, kuriais siekiama plėsti meno istorijos pasakojimus ir tyrinėti menininkų bei idėjų judėjimą tarp skirtingų kultūros kontekstų. Konferencija lydėjo šiuo metu „Tate St Ives“ galerijoje veikiančią parodą „Buveinės pojūčiams“ (Shelters for the Senses). Iki spalio 4 d. lankytojams atvira ekspozicija Jungtinėje Karalystėje išsamiai pristato vieną ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kilmės menininkių, kurios eksperimentiniai erdviniai kūriniai ir vizionieriškos idėjos šiandien sulaukia vis didesnio tarptautinio dėmesio.
Konferenciją „Išskirtinės erdvės: Aleksandros Kasubos kosminės vizijos“ (Exceptional Spaces: The Cosmic Vision of Aleksandra Kasuba) sveikinimo kalbomis pradėjo „Tate St Ives“ direktorė Anne Barlow ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Tai, tikėtina, vienas pirmųjų atvejų, kai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus komanda į „Tate Modern“ – vieną reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų – atvyko ne kaip lankytojai, bet kaip aktyvūs renginio, skirto lietuvių menininkės kūrybai, dalyviai. Konferencija, subūrusi žymius menininkus, kuratorius ir tyrėjus iš Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos, sudarė prielaidas naujai interpretuoti Aleksandros Kašubos meninį palikimą ir giliau įvertinti jos kūrybos aktualumą šiuolaikiniame kultūriniame kontekste. Drauge su išskirtinės meninės ir kuratorinės kokybės paroda kitame „Tate“ padalinyje – „Tate St Ives“ – ši konferencija liudija reikšmingą menininkės pripažinimą tarptautinėje meno erdvėje – pripažinimą, kurio ji neabejotinai nusipelno“, – teigė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Konferencijoje (visą renginio programą rasite čia) buvo nagrinėjama A. Kasubos vieta meno istorijoje, taip pat platesniuose architektūros, dizaino, ekologijos tyrimų kontekstuose bei meno, mokslo ir technologijų sankirtose.
Programą sudarė pranešimai, diskusijos ir paskaitų-performansų pristatymai. Pirmąjį pagrindinį pranešimą skaitė LNDM vyriausioji tyrėja dr. Elona Lubytė. Ji pasakojo apie ilgametį ryšį su A. Kasuba, jos kūrybos tyrinėjimus ir bendrus projektus, tarp jų – erdvinės aplinkos „Spektro užuomina“ (1975/2014) modelio įgyvendinimą bei 2021 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengtą parodą „Formuojant ateitį: Aleksandros Kasubos aplinkos“.
2018–2019 m. menininkė Lietuvai padovanojo savo kūrybinį palikimą, šiandien saugomą LNDM rinkiniuose. Parodoje „Buveinės pojūčiams“, parengtoje šių kūrinių pagrindu, jie pristatomi drauge su naujai rekonstruotu menininkės „Gyvenamosios aplinkos“ (1971) fragmentu bei jame instaliuotu Urbano Jupenos 3D kilimu (1970).
„Renginys „Tate Modern“, vieno garsiausių pasaulio muziejų, konferencijų salėje subūrė skirtingų sričių tyrėjus ir meno praktikus. Šis įvykis mums labai svarbus, nes jis patvirtina A. Kasubos kūrybinių vizijų gyvybingumą bei aktualumą ir mūsų, LNDM bendruomenės, gebėjimą įgyvendinti ambicingus tarptautinius projektus“, – įspūdžiais po renginio dalijosi E. Lubytė.
Pranešimuose ir diskusijose daug dėmesio skirta A. Kasubos kurtoms erdvinėms aplinkoms, jų poveikiui žmogaus pojūčiams. Dalyviai taip pat ieškojo sąsajų tarp menininkės idėjų ir šiandienos požiūrio į gyvenamąją aplinką bei bendruomeniškumą. Programą užbaigė daugiapojūtinę erdvės patirtį tyrinėjantis paskaitos-performanso pristatymas, o renginį apibendrino Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje Asta Radikaitė.
Renginyje atsiskleidė, kad prieš kelis dešimtmečius menininkės plėtotos idėjos apie aplinką ir jutiminę patirtį išlieka aktualios ir šiandien, o augantis tarptautinių tyrėjų, kuratorių ir institucijų dėmesys liudija, kad LNDM saugomas kūrybinis A. Kasubos palikimas tampa matomu globaliame meno istorijos pasakojime.
About the Author
