Birželio 1 d. Seimo Kultūros komitetas priėmė sprendimą, pagal kurį negalios bendruomenės interesams LRT taryboje siūloma atstovauti vienai negalios organizacijai, jungiančiai daugiausiai fizinę ir judėjimo negalias turinčius žmones. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) teigia, kad toks sprendimas ignoruoja kolegialaus sprendimų priėmimo principą ir ilgametę informacijos prieinamumo ekspertizę bei neužtikrina visos negalios bendruomenės atstovavimo. Nei viena iš negalios organizacijų nebuvo pakviestos į komiteto posėdį, todėl neturėjo galimybės tinkamai atstovauti ir dalyvauti priimant su jomis susijusius sprendimus.
LNF nuo 2018 metų nuosekliai dirba informacijos prieinamumo srityje – vykdo advokaciją, konsultuoja valstybės institucijas, kultūros ir žiniasklaidos organizacijas, įgyvendina prieinamos kultūros, informacijos iniciatyvas. Forumo organizacijose sukaupta didelė praktinė ekspertinė patirtis informacijos prieinamumo klausimais – nuo lietuvių gestų kalbos ir subtitravimo iki garsinio vaizdavimo, lengvai suprantamos kalbos ir skaitmeninio prieinamumo sprendimų.
Tuo metu Seimo Kultūros komiteto pasirinkta viena organizacija – Lietuvos asmenų su negalia draugija – neapima skirtingoms negalios grupėms atstovaujančių organizacijų ir daugiausiai vienija fizinę negalią turinčius asmenis, kuriems informacijos prieinamumas nėra esminis dalyvavimo visuomenės gyvenime barjeras. LNF vertinimu, toks sprendimas rodo siaurą prieinamumo sampratą ir neatspindi realių visuomeninio transliuotojo prieinamumo iššūkių.
Visuomeninio transliuotojo prieinamumui būtinas informacijos prieinamumas
LRT yra visuomeninis transliuotojas, kurio pareiga – užtikrinti, kad informacija, kultūros ir švietimo turinys būtų prieinami visiems visuomenės nariams. Asmenų su negalia interesų atstovavimo LRT taryboje užtikrinimą negalios organizacijos laiko svarbiu žingsniu stiprinant žmonių su negalia dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose bei didinant visuomeninio transliuotojo paslaugų prieinamumą asmenims su negalia. Tačiau sprendžiant su LRT veikla susijusius klausimus būtina įtraukti skirtingų negalios grupių atstovus ir įvairias negalias atitinkančią ekspertizę.
Informacijos prieinamumo poreikiai skirtingoms negalios grupėms yra nevienodi. Kurtiesiems svarbus vertimas į lietuvių gestų kalbą ir subtitravimas, neregiams ir silpnaregiams – garsinis vaizdavimas, žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, autizmo spektro sutrikimais – lengvai suprantama kalba bei kiti informacijos prieinamumo sprendimai. Todėl vienos organizacijos, daugiausia atstovaujančios fizinę negalią turintiems žmonėms, ekspertinės žinios negali atitinkamai atliepti visų negalios bendruomenės poreikių ir patiriamų barjerų bei jų įveikos priemonių įvairovės.
„Stebina, kad sprendžiant dėl atstovavimo visuomeninio transliuotojo taryboje buvo neatsižvelgta į ilgametę informacijos prieinamumo ekspertinę patirtį, sukauptą organizacijose, dirbančiose su tomis negalios grupėmis, kurioms informacijos prieinamumas yra vienas svarbiausių. LRT prieinamumas negali būti suprantamas vien per fizinės aplinkos prizmę – tai pirmiausia informacijos, turinio ir komunikacijos prieinamumo klausimas“, – teigia Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Sprendimas turi užtikrinti visos bendruomenės atstovavimą
Sprendžiant klausimus, susijusius su negalios politika, būtina užtikrinti, kad būtų atstovaujami ir žmonių su regos, klausos, intelekto, psichosocialine bei kitomis negaliomis interesai. Tokiu tikslu 2001 metais įkurtas Lietuvos negalios organizacijų forumas ir vienija didžiąją dalį negalios organizacijų, taip pat ir tas, kurių atstovaujamoms negalios grupėms informacijos prieinamumas yra kritiškai svarbus: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą, Lietuvos kurčiųjų draugiją, autistiškus vaikus auginančių šeimų asociaciją „Lietaus vaikai“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Viltis“ bei kitas nacionalines organizacijas.
LNF primena, kad pagal Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalį valstybės institucijos privalo glaudžiai konsultuotis ir aktyviai įtraukti asmenis su negalia per juos atstovaujančias organizacijas priimant sprendimus, susijusius su jų teisėmis ir interesais.
LNF ragina Seimą peržiūrėti negalios bendruomenės atstovavimo modelį LRT taryboje ir užtikrinti, kad jame būtų atspindėti skirtingų negalios grupių poreikiai bei ekspertinės žinios bei kolegialus įtraukimo į sprendimų priėmimus principas.
„Tikimės, kad galutinis sprendimas bus priimtas ne formaliai paskiriant vieną organizaciją, o realiai siekiant atstovauti plačiai ir įvairiai negalios bendruomenei. Šiuo metu žmonės su negalia sudaro apie 9 proc. Lietuvos gyventojų, todėl jų atstovavimas turi būti paremtas kompetencija, įvairove ir realiu skirtingų poreikių supratimu“, – pabrėžia I. Širvinskaitė.
Lietuvos negalios organizacijų forumas vienija organizacijas, atstovaujančias žmonėms su judėjimo, regos, klausos, intelekto, psichosocialine ir kitomis negaliomis. Kartu su narių organizacijomis ir jų regioniniais padaliniais LNF vienija daugiau kaip 230 negalios organizacijų visoje Lietuvoje, o atstovaujama bendruomenė apima beveik 270 tūkst. žmonių su negalia ir jų artimųjų. Be to, LNF vienija didžiausias ir seniausiai veikiančias negalios organizacijas Lietuvoje. Tarp jų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, seniausia Lietuvoje veikianti žmonių su regos negalia organizacija, šiais metais mininti 100 metų veiklos sukaktį, Lietuvos kurčiųjų draugija jau 90 metų atstovaujanti kurčiųjų bendruomenei Lietuvoje, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ jau beveik 40 metų ginanti asmenų su intelekto negalia teises, Lietuvos žmonių su negalią sąjungą ir kitos organizacijos, atstovaujančios kitas negalios grupes.
