Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė
Klimato kaitos reiškiniai neretai vis dar aptariami ir pristatomi kaip ateities scenarijai, tačiau draudimo praktika rodo visai kitokį vaizdą – tai jau šiandienos realybė, kuri tiesiogiai atsispindi gyventojų ir verslo patiriamuose nuostoliuose. Ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje ne tik dažnėja, bet ir tampa sunkiau prognozuojami, o jų finansinis poveikis gyventojų ir verslo turtui kasmet auga.
Klimato pokyčiai – nauja norma
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau susiduriame su reiškiniais, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtiniais: intensyviomis liūtimis, stipriomis audromis, staigiais temperatūrų svyravimais ar netipiniais sezoniniais pokyčiais. Jei anksčiau klimato kaita daugeliui asocijavosi su šiltesnėmis žiemomis ar karštesnėmis vasaromis, šiandien matome gerokai sudėtingesnį vaizdą – orai tampa ne tik ekstremalesni, bet ir sunkiau nuspėjami.
Pavyzdžiui, vien 2023 m. rugpjūtį per mūsų šalį praslinkusi audra klientams sukėlė beveik 10 mln. eurų nuostoliųper vieną savaitgalį, o žalų skaičius viršijo 5 tūkst. atvejų. Dar svarbiau tai, kad panašūs įvykiai nebėra reti – pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai per kelias dienas patiriami nuostoliai viršija ankstesnių metų metinius rodiklius.
Tuo pačiu keičiasi ir sezoniškumo logika. Audringesnės vasaros, vėjuoti pavasariai, nepastovios žiemos, dažni atšilimų ir atšalimų ciklai reiškia, kad tradiciniai „rizikingi laikotarpiai“ nyksta – šiandien žala dėl neprognozuojamų gamtos reiškinių gali įvykti praktiškai bet kuriuo metų laiku.
Augančios žalos: ką tai reiškia gyventojams ir verslui
Draudimo duomenys aiškiai rodo vieną kryptį – žalų dėl gamtos jėgų daugėja tiek skaičiumi, tiek dydžiu. Jei iki 2020 metų per visus metus fiksuodavome iki 2 mln. eurų žalų dėl gamtos reiškinių, šiandien panašaus masto nuostoliai gali būti patiriami per vieną savaitgalį.
Didžiausia rizika mūsų šalyje tenka gyventojų turtui – net dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyventojų namai. Tačiau vis dažniau reikšmingų nuostolių patiria ir verslas, ypač tose srityse, kuriose veikla priklauso nuo infrastruktūros, technologijų ar nepertraukiamų procesų.
Šie pokyčiai jau atsispindi ir gyventojų pasirinkimuose. 2025 metais pirmą kartą turto draudimo įmokos Lietuvoje viršijo kasko draudimą. Tai rodo aiškų prioritetų pasikeitimą – gyventojai ir įmonės vis daugiau dėmesio skiria ne tik savanoriškam transporto priemonių, o savo turto apsaugai.
Svarbu suprasti, kad didžiausi nuostoliai šiandien ne visada atsiranda per vieną didelę katastrofą. Dažnai jie kaupiasi per daugybę smulkesnių, pasikartojančių įvykių – užliejimus, vėjo padarytą žalą, įrangos gedimus dėl oro sąlygų ar veiklos sutrikimus. Tokie incidentai retai patenka į antraštes, tačiau ilgainiui sudaro reikšmingą finansinę naštą.
Šviežiausias to pavyzdys – vien per pirmąjįšių metų ketvirtį už gamtos jėgų sukeltus nuostolius kompensavome tokio dydžio bendrą žalų sumą,kokią išmokėjome per visus 2025 metus, nors nefiksavome jokių didelių ir netikėtų gamtos įvykių, kuomet per kelias dienas įvyksta ypač daug žalų.
Nuo reagavimo prie pasiruošimo
Augant rizikoms, keičiasi ir požiūris į jų valdymą. Sklandus žalos kompensavimas po įvykio nebėra pakankamas sprendimas – vis svarbesnė tampa žalų prevencija ir prisitaikymas.
Gyventojams tai pirmiausia reiškia sąmoningą savo turto vertinimą. Ar būstas yra tinkamai prižiūrimas, ar įvertinta aplinka, pavyzdžiui, šalia esančių medžių keliama rizika, ar pasirinkta pakankama draudimo apsauga? Taip pat svarbus finansinis pasirengimas – gebėjimas įvertinti galimus nuostolius ir pasirūpinti jų padengimu iš anksto.
Verslui rizikų valdymas tampa strateginiu pasirinkimu. Svarbu ne tik apsidrausti, bet ir įsivertinti, kaip stichinės nelaimės galėtų paveikti veiklos tęstinumą: ar yra parengti veiklos tęstinumo planai, ar infrastruktūra atspari, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės. Praktika rodo, kad tos įmonės, kurios šiuos klausimus sprendžia iš anksto, ne tik patiria mažesnius nuostolius, bet ir greičiau atsistato po sutrikimų.
Klimato pokyčiai yra neišvengiami, tačiau jų pasekmių poveikį galima numatyti ir kontroliuoti. Skirtumą lemia ne tai, ar susidursime su ekstremaliomis situacijomis, o tai, kiek būsime joms pasiruošę iš anksto.
About the Author
