Nealkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi naujais produktais. Keičiantis vartotojų įpročiams auga funkcinių ir kitų naudą teikiančių gėrimų paklausa, taip pat populiarėja mažiau cukraus turintys gėrimai. Nepaisant to, vienas faktorius išlieka nepakitęs – vartotojai visų pirma renkasi tai, kas jiems skanu.
„Labiausiai auganti nealkoholinių gėrimų kategorija išlieka energiniai gėrimai. Vartotojų ir rinkos įžvalgų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, energinių gėrimų segmentas Lietuvoje auga dviženkliu tempu jau apie dešimtmetį, o pernai, lyginant su 2024 m., augimas siekė apie 10 proc.“, – teigia „NielsenIQ“ atstovas Justinas Bagdonavičius.
Tuo pačiu itin sparčiai plečiasi ir mažesni, bet didelį potencialą turintys segmentai. „NielsenIQ“ duomenimis, vitaminizuotų gėrimų rinka pernai augo net 54 proc., kombučios – 33 proc., o glotnučių – 18 proc. Pastebimas ir naujų nišų formavimasis, pavyzdžiui, vandens su kofeinu kategorijoje.
Pasak vandens someljė, UNIQA prekės ženklo vadovės Erikos Šaltytės, prekės ženklų tyrimų bendrovės „Supercrush“ atlikti vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad energiniai gėrimai tampa kasdienio vartojimo produktu, ypač tarp jaunimo. Pernai jaunų vyrų, vartojančių energinius gėrimus kelis kartus per savaitę, dalis išaugo nuo 32 proc. iki 39 proc., o merginų tarpe šis rodiklis stabiliai laikosi apie 25 proc. Įdomu tai, kad net pusė jaunimo energinius gėrimus vartoja bent kelis kartus per mėnesį.
Renkasi gėrimus be alkoholio
E. Šaltytės teigimu, 2025 m. net 61 proc. Z kartos ir 55 proc. tūkstantmečio kartos vartotojų teigė sumažinę alkoholio vartojimą, o šį pokytį skatina augantis dėmesys sveikatai ir savijautai bei noras rinktis gėrimus, kurie suteikia papildomos naudos organizmui.
„Stebimas ryškus poslinkis nuo alkoholinių prie nealkoholinių alternatyvų. Vartotojai ieško sveikesnių gėrimų alternatyvų, dažniau renkasi nealkoholinius gėrimus ar tiesiog pradeda atsigręžti į tokias kategorijas, kaip funkciniai ar energiniai gėrimai, kad gautų daugiau naudų“, – sako UNIQA prekės ženklo vadovė.
„Supercrush“ tyrimo duomenimis, vartotojai rinkdamiesi gėrimus dažniausiai ieško šių funkcinių savybių: energijos didinimo (65 proc.), virškinimo gerinimo (61 proc.), hidratacijos (57 proc.), imuninės sistemos stiprinimo (53 proc.), kognityvinių funkcijų gerinimo (45 proc.). Taip pat svarbūs tampa atsipalaidavimas, miego kokybė ir svorio kontrolė.
Pokytis fiksuojamas ir vartotojų požiūryje į cukrų sąmoningai renkantis mažiau cukraus turinčius gėrimus arba produktus su saldikliais. Šią tendenciją iš dalies stiprina ir reguliaciniai pokyčiai, pavyzdžiui, nuo 2026 m. Lietuvoje įvestas cukraus mokestis.
„Vis dėlto pirminiai duomenys rodo, kad, nepaisant kainų pokyčių, gaiviųjų gėrimų pardavimai netgi augo, kas leidžia daryti išvadą, jog pasirinkimą vis dar stipriai lemia skonis ir emocinis pasitenkinimas“, – priduria E. Šaltytė.
Sveika irgi turi būti skanu
Pasak pašnekovės, gamintojams sveikesnis gėrimas šiandien reiškia kompleksinį požiūrį. Prioritetas teikiamas kokybiškoms, sertifikuotoms žaliavoms, subalansuotam cukraus kiekiui ir papildomai funkcinei vertei – vitaminams, mineralams ar kitoms aktyviosioms medžiagoms. Tačiau esminis kriterijus išlieka nepakitęs: produktas turi būti skanus, nes būtent skonis lemia pakartotinį gėrimo pasirinkimą.
„Pasaulinės tendencijos rodo, kad vartotojui labai svarbi gėrimų sudėtis. Jie ieško natūralesnių, sveikesnių alternatyvų, nori save palepinti, tačiau nenori jausti sąžinės graužaties, kad suvartojo didelį kiekį cukraus ar išgėrė gazuoto gėrimo. Vėlgi, nors ingredientai jau vartotojui svarbu, svarbiausias kriterijus išlieka skonis“, – pripažįsta pašnekovė.
Remiantis „NielsenIQ“ duomenimis, mažesnio kaloringumo gėrimų rinka kai kuriose kategorijos pernai didėjo itin sparčiai. Pavyzdžiui, gazuotų gėrimų segmente fiksuotas 13 proc. augimas, o energinių gėrimų – net 52 proc., kai įprastų produktų segmentai augo gerokai lėčiau arba net traukėsi.
„Nors vartotojai ieško kompromiso tarp skonio ir sveikatingumo, iš pardavimų duomenų matome, kad pirkėjai labiau linkę įsigyti įdomesnių skonių gėrimus. Pavyzdžiui, sulčių segmente didžiausias pardavimų augimas fiksuojamas mangų, morkų, juodųjų serbentų, klementinų skonių gėrimuose, o gaiviųjų gėrimų kategorijoje dominuoja kelių skonių kombinacijos, pavyzdžiui, citrina su laimu, kola su vyšnia ar apelsinas su granatu“, – komentuoja J. Bagdonavičius.
Jo nuomone, gamintojai ateityje bus priversti prisitaikyti prie naujų vartotojų lūkesčių, o produktai su mažiau cukraus ir didesne funkcine verte turėtų reikšmingai pakeisti rinką.
About the Author
