Po ilgo pasiūlos deficito laikotarpio Vilniaus pirminė NT rinka balandžio mėnesį pasiekė svarbią subalansuotos rinkos ribą. Nors pardavimų kreivė išlieka nuosaiki, didelis naujų būstų skaičius rodo, kad rinka po truputį grįžta į sveiką balansą.
Balandžio mėnesį Vilniuje preliminariais duomenimis sudaryta 614 sandoriai. Nors lyginant su 2025 m. balandžiu fiksuojamas 43,79 proc. augimas, analitikai ragina skaičius vertinti per kritinę prizmę.
NT plėtros bendrovės „CITUS“ analitikės Ugnės Žiogelės teigimu, beveik ketvirtadalį šio rezultato (130 vnt.) sudaro vadinamieji „sukritimai“ – sandoriai, kurie faktiškai įvyko seniau, tačiau oficialioje statistikoje pasirodė tik dabar, paskelbus viešus pardavimus.
„Jei atmestume šiuos išankstinius sandorius, pamatytume maždaug 18 proc. aktyvumo susitraukimą, lyginant su kovu. Tai galima aiškinti bendru neapibrėžtumu ir išaugusiais skolinimosi kaštais, tačiau kalbėti apie krizę – anksti. Vartotojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad lietuviai savo asmeninę finansinę situaciją vertina teigiamai, o vartojimas šalyje kol kas nemažėja“, – pastebi U. Žiogelė.
Pasiūlos sugrįžimas į sveikesnį lygį
Didžiausia balandžio naujiena – pasiūlos šuolis. Rinka pasipildė net 1 477 būstais (10 naujų projektų ir 2 nauji etapai). Balandžio pabaigoje pirkėjai galėjo rinktis iš 5 722 objektų – tai 18,96 proc. daugiau nei kovą ir 21,87 proc. daugiau nei vasarį, kai pasiūla buvo pasiekusi žemiausią tašką per pastaruosius metus.
Itin svarbu tai, kad nauja pasiūla pasipildė net 826 vidutinės klasės būstais. Likusi dalis (651 vnt.) teko ekonominiam segmentui.
Vidutinė klasė keičia rinkos balansą
Ilgą laiką Vilniuje buvo jaučiamas vidutinės klasės būsto trūkumas, todėl nauja pasiūla iškart atsispindėjo pardavimų struktūroje. Balandį vidutinės klasės sandoriai sudarė net 44,4 proc. visų pardavimų (palyginti su 35 proc. pirmąjį ketvirtį).
„Mūsų skaičiuojamas rinkos balanso indeksas rodo, kad vidutinės klasės segmente pardavėjų rinka dominavo nuo pat 2025 m. trečiojo ketvirčio. Po šio mėnesio papildymo segmentą jau galime laikyti subalansuotu, nors jis vis dar išlieka ribiniu“, – aiškina „CITUS“ analitikė.
Kaune – ramybė, Klaipėdoje – kainų augimas
Laikinojoje sostinėje balandžio mėnuo praėjo be didesnių sukrėtimų. Per mėnesį čia realizuota 113 būstų, o tai yra 1,8 proc. daugiau nei kovą. Nors rinka pasipildė 68 naujais objektais, bendras „sandėlis“ nežymiai susitraukė (1,6 proc.) ir siekė 1 266 būstus. Kaune fiksuotas 1,13 proc. kvadratinio metro kainos augimas.
Uostamiestyje balandis pateikė specifinę dinamiką: nors čia buvo parduotas vos 23 būstai (38 proc. mažiau nei kovą), vidutinė kvadratinio metro kaina šoktelėjo 5,8 proc. ir pasiekė 3 586 Eur ribą. Analitikai pastebi, kad šį augimą nulėmė ne pasiūlos struktūros pokyčiai, o pačių plėtotojų sprendimai, nes naujų projektų į rinką neįsiliejo. Kadangi bendra pasiūla nepasipildė, o likutis sumažėjo 2 proc., Klaipėdos rinka toliau demonstruoja pasiūlos trūkumo ženklus, kurie leidžia kainoms kilti net ir esant nedideliam sandorių skaičiui.
Lietuvoje kainų kreivė žemyn nesileidžia
Nors makroekonominis fonas ir geopolitinė situacija išlieka permaininga, Lietuvos NT sektorius dar turi neišnaudotų rezervų. Pasak ekspertės, rinka dar nepajuto pilno atsiimtų lėšų iš antrosios pensijų pakopos poveikio, nes dauguma žmonių pinigus atgavo tik balandžio viduryje. O antroje metų pusėje įsigaliosiantis mažesnio pradinio įnašo reikalavimas turėtų dar labiau paskatinti pirkėjus.
„Lietuvių optimizmas ir vidinės reformos padeda rinkai išlikti stabiliai. Nors vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per mėnesį paaugo 1,1 proc. (iki 3 991 Eur), tai greičiau rodo naujai startavusių kokybiškų projektų vertę, o ne nevaldomą brangimą“, – sako U. Žiogelė.
„Citus“ valdomuose projektuose per balandžio mėnesį iš viso sudaryti 34 sandoriai: 21 Vilniuje ir 13 Druskininkuose.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.
About the Author
