„Kuo daugiau mokiniai su negalia matys palaikymo, pozityvių pavyzdžių ir realių galimybių studijuoti, tuo drąsiau jie rinksis aukštąjį mokslą, – sako VDU Negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė. Aukštųjų mokymo įstaigų besimokantys studentai su negalia susiduria su nepakankamai jiems pritaikyta infrastruktūra, finansavimo trūkumu, bet, ko gero, didžiausia problema yra ta, kad moksleivių su negalia galimybės studijuoti yra nuvertinamos.Studentų su negalia kasmet mažėjaAsmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis, kasmet mažėja studentų su negalia. Prieš trejus metus iš visų studentų jų buvo vos pusė procento.Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė nurodo, kad viena tai lemiančių priežasčių yra aukštųjų mokyklų neprieinamumas.„Asmuo, turintis, pavyzdžiui, judėjimo negalią, renkasi studijų programą ar mokyklą ne pagal tai, kur norėtų mokytis, bet kur yra prieinama“, – akcentuoja I.Širvinskaitė, pridurdama, kad tikrai ne visose studijose yra galimybė pritaikyti sąlygas arba tai nėra aiškiai aprašyta.„Mano patirtis universitete rodo kiek kitokią tendenciją – studentų su negalia skaičius pas mus auga. Manau, kad tai – kompleksinė situacija, susijusi tiek su švietimo sistema, tiek su visuomenės požiūriu, tiek su informacijos prieinamumu“, – sako M.Janušauskaitė.Į aukštąją mokyklą stojantys moksleiviai su negalia privalo atkreipti dėmesį, ar pasirinkta studijų vieta turės pritaikytą jų individualiems poreikiams infrastruktūrą.„Rinkdamiesi specialybę moksleiviai su negalia dažniausiai remiasi kitų studentų patirtimi, bet tikrai dar ne visi universitetai ar aukštosios mokyklos skelbia tokią informaciją viešai ir dalinasi informacija, kaip tos sąlygos gali būti pritaikytos“, – pažymi I.Širvinskaitė.Nepakanka palaikymoNe paslaptis, kad moksleiviai, turintys vienokią ar kitokią negalią, dažnai vis dar yra vertinami kitaip nei tie, kurie negalios neturi. Dažniausiai nesitikima, kad jie sieks aukštojo mokslo.„Apskritai mokiniai su negalia galbūt turi mažesnes aspiracijas, dėl to, kad negauna pakankamai palaikymo mokykloje, yra nuvertinami, iš principo galvojama, jog aukštasis mokslas ne jiems“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.„Mes esame atlikę tyrimus, kalbėjomės tiek su mokiniais, turinčiais negalią, tiek su studentais ir klausėme, kas juos paskatino siekti aukštojo mokslo. Dažniausiai tai būna koks nors vienas mokytojas arba tėvai, kurie jais tiki ir palaiko. Bet tikrai ne kiekvienas tą turi. Mes tikrai matome daug mokinių su negalia nuvertinimo, kad gal neverta jiems ko nors siekti ir bandyti“, – kalba I.Širvinskaitė.Užsienio ir Lietuvos skirtumaiM.Janušauskaitė pasakoja, kad lankėsi ne vienoje užsienio aukštojoje mokykloje, todėl gali palyginti infrastruktūros prieinamumą.„Ryškiausias skirtumas, kurį pastebiu lygindama Lietuvos ir daugelio užsienio aukštųjų mokyklų, yra žmogiškųjų resursų klausimas. Užsienio universitetuose dažnai veikia atskiri įtraukties, lygių galimybių ar negalios paslaugų centrai, kuriuose kasdien dirba didelės specialistų komandos – nuo 5 iki 15 darbuotojų ar net daugiau“, – akcentuoja VDU Negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė.„Nors studentų su negalia procentinė dalis ten dažnai būna panaši kaip ir Lietuvoje, pagalbos sistema yra gerokai platesnė ir leidžia užtikrinti nuoseklesnį individualų palaikymą. Lietuvoje daugelyje aukštųjų mokyklų šias funkcijas dažnai vykdo vienas koordinatorius, o kai kuriose institucijose net nėra atskiro darbuotojo, atsakingo už studentų su negalia klausimus“, – tęsia M.Janušauskaitė.Įgyvendinta tik viena priemonėPasak I.Širvinskaitės, 2023 metais buvo parengtas socialinės dimensijos planas, kuriame numatyta įvairių priemonių, skirtų įvairių studentų grupių, įskaitant su negalia, įtraukčiai. Deja, iki šiol iš visų tų priemonių buvo įgyvendinta tik viena – antroji stojimų eilė.„Mes planuojame artimiausiu metu kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir tiesiog klausti, ar ji vis dėlto įgyvendins visa apimtimi tą planą ar veiklų buvo kažkodėl atsisakyta“, – sako I.Širvinskaitė.„Pagal mokslų ir studijų įstatymą studentai su negalia turi teisę į atsiskaitymo pritaikymą. Tačiau studijos yra žymiai daugiau nei vien atsiskaitymai. Turi būti pritaikytas visas paskaitų procesas. Studentai nežino, kad turi tokią teisę pagal kitus dokumentus ir bendrai pagal nediskriminavimo principą. Ir pačios aukštosios mokyklose nesupranta, kad turi tokią pareigą užtikrinti tą teisę“, – kalba I.Širvinskaitė.Kaip vieną problemų pašnekovė nurodo ir finansavimo trūkumą ypač mažesnėms aukštosioms mokykloms, kurios dažnai neturi papildomų išteklių aplinkai pritaikyti.„Taip pat reikėtų įkurti kolegialią struktūrą, tarybą ar kokį kitą organą, kuris vienytų aukštąsias mokyklas ir atsakingus asmenis už studentų su negalia įtrauktį bei prieinamumą“, – pažymi I.Širvinskaitė.Dalis aukštųjų mokyklų jau yra paskyrusios asmenis, kurie galėtų spręsti aktualius klausimus, bet tikrai ne visos. Mažesnėms aukštosioms mokykloms būtų naudinga pasisemti patirties iš tų didžiųjų aukštųjų mokyklų, kurios turi jau ilgesnę patirtį.Sveikintina antrosios eilės iniciatyvaBe abejo, priemonių, kaip gerinti studentų su negalia įtrauktį ir prieinamumą galėtų būti ir daugiau. Nuo 2024 metais atsirado antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Nors iniciatyva pasiteisino, vis dėlto yra rekomendacijų šiek tiek pakoreguoti kriterijus.„Dabar formuluojama ne tik pagal antrą eilę, ne tik pagal socialinės dimensijos kriterijus, bet ir pagal darbinę patirtį. Todėl didžioji dalis tų, kurie patenka per antrą eilę, yra atrenkami pagal būtent tą kriterijų – darbinę patirtį. Matome, kad priemonė nėra tikslingai nukreipta būtent į socialinę dimensiją, todėl rekomenduota ir lyg jau ministerija žadėjo, kad atnaujins tuos kriterijus“, – kalba I.Širvinskaitė.Kokias specialybes renkasi asmenys su negalia? „Pastaruosius trejus metus pastebiu tendenciją, kad dažniau pasirenkamos socialinių ir humanitarinių mokslų bei pedagogikos krypčių studijos. Taip pat nemažai studentų su negalia studijuoja ir VDU Žemės ūkio akademijoje. Manau, kad ši tendencija rodo pozityvų pokytį – asmenys su negalia vis dažniau renkasi studijas pagal savo interesus, gebėjimus ir profesinius tikslus, o ne vien pagal tai, kur, jų manymu, būtų lengviau studijuoti“, – pasakoja M.Janušauskaitė.Įkvepiantis pavyzdysŠių metų gegužę nuo gimimo praktiškai tik gulintis doktorantas Modestas Motiejauskas gyvai apsigynė daktaro disertaciją. Jo disertacijos tema – „Konvoliucinių neuroninių tinklų architektūrų ir mokymo gerinimas: emocijų atpažinimo vaizduose atvejis“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda.Nors fakultetas doktorantui pasiūlė ir nuotolinį gynimo formatą, Modestas pasirinko ginti gyvai. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių ekspertė Monika Ošmianskienė. Tai labai svarbus pavyzdys ir padrąsinimas kitiems to paties likimo žmonėms, kurių dauguma nedrįsta net svajoti apie mokslo aukštumas.Autorė: Urtė Jarockė
About the Author
