Gegužės 27 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Strateginio prognozavimo skyriaus rengta diskusija „Lietuvos atsparumas krizėms: istorija, grėsmės ir ateities scenarijai“. Diskusijos metu pristatytas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas Lietuvos visuomenės atsparumo tyrimas „Demografinis, ekonominis, energetinis, maistinis ir epidemiologinis moderniosios Lietuvos visuomenės ir tautos atsparumas (1883–2023)“, jo rezultatai ir politikos rekomendacijos, aptariant XX–XXI a. pokyčius bei šiandienos grėsmes.
Projekto vadovas ir VU Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus teigė, kad karo atveju svarbiu komponentu tampa valstybės maistinis atsparumas, kuris Lietuvoje yra drastiškai sumažėjęs:
„Šiuolaikinis Lietuvos maistinis atsparumas drastiškai sumažėjęs, nors maisto gamyba 40 proc. pranoksta vidaus suvartojimą. Labai sumažėjo gyventojų dirbančių žemės ūkyje ir pajėgių savarankiškai apsirūpinti maistu lyginamoji dalis“, – pabrėžė Z. Norkus.
Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Grybkauskas pabrėžė, kad okupuotos Lietuvos ekonominė sankloda padėjo iškentėti ekonominius sunkumus ir galiausiai pasiekti nepriklausomybę 1990 metais:
„Jeigu kovo 11-ą būtų paskelbę latviai arba estai, jie būtų bankrutavę. Mes buvom integruoti į sovietinę ekonomiką, bet lyginant su kitomis sovietinėmis respublikomis, mes išlaikėme tą distanciją. Agrarinė specializacija <…> suvaidino didelį vaidmenį mūsų ekonomikos plėtroje, ir socialinėje, ir galiausiai politinėje, ypač 90-aisiais metais“, – kalbėjo S. Grybauskas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto asocijuotas prof. dr. Adomas Klimantas kalbėjo, kad Lietuva toliau liks susijusi su tarptautinėmis rinkomis, kas lems pažeidžiamumą, bet ir greitą atsigavimą po krizių:
„Mes esame maža valstybė. Mes bet kuriuo atveju būsime su susiję su tarptautinėmis rinkomis. <…> Lietuva turbūt liks nedidele valstybe, susieta su pasauliu, to pažeidžiamumo ir toliau bus, tačiau geresnio kelio nėra, nes susiejimas su visu vakarų pasauliu lemia ir tai, kad mes po krizių atsigaunam greitai ir išmokstam pamokas“, – teigė A. Klimantas.
VU Istorijos fakulteto doc. dr. Kęstutis Kilinskas pabrėžė, kad vykstant pilnos apimties konfliktui, valstybės negali skirti daugiau nei 50 proc. savo ekonomikos karo išlaidoms:
„Vykstant pilno apimties, iš totalinės paradigmos ateinančiam, konfliktui, kada įtraukiamas visas sociumas, valstybės vargiai sugeba skirti karo reikmėms daugiau nei 50 proc. (savo ekonomikos – aut.), nes po to nunyksta visa valstybės infrastruktūra“, – kalbėjo K. Kilinskas.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Projekto vadovas ir VU Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus; Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Grybkauskas; ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto asocijuotas prof. dr. Adomas Klimantas; VU Istorijos fakulteto doc. dr. Kęstutis Kilinskas.
Diskusiją moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos IPAD Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.
Diskusijos įrašą galima rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=Lt9zhWRIeRQ
Parengė
Gediminas Kašėta
Strateginio prognozavimo skyriaus
Išorinės informacinės aplinkos ekspertas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt
About the Author
