Lietuvoje daugėja vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete, o kibernetinės patyčios, panaudojant ir dirbtinį intelektą (DI), vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kuriose turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Ką daryti, kad vaikų apsauga internete būtų efektyvesnė?
„Vaikų apsauga internete šiandien reiškia ne tik neteisėto turinio šalinimą. Tai ir platesnių rizikų valdymas: priklausomybę skatinantis platformų dizainas, algoritminis žalingo turinio platinimas, sukčiavimai, manipuliacijos, dezinformacija ir DI kuriamas turinys.
Ateityje daugės DI generuojamo, personalizuoto ir vaikams pritaikomo žalingo turinio, todėl vien draudimų nepakaks. Reikia stiprinti visą apsaugos sistemą – nuo vaikų atsparumo iki platformų atsakomybės“, – teigia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
Pasak J. Šovienės, vaikų apsauga internete negali apsiriboti vien nacionaliniais draudimais – platformos veikia tarpvalstybiniu mastu, todėl veiksmingi sprendimai turi būti suderinti su ES reguliavimu.
„Efektyvesnei apsaugai reikia patikimos amžiaus patikros – privatumą saugančių, technologiškai įgyvendinamų ir ES mastu suderintų sprendimų, susietų su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle. „Vieno langelio“ principas, geresnis institucijų koordinavimas ir greitesnis reagavimas į incidentus skaitmeninėje erdvėje būtų kur kas aiškesnė pagalbos sistema gyventojams, kaip ir nuoseklus visuomenės skaitmeninio atsparumo ugdymas – vaikų, tėvų ir visuomenės gebėjimas atpažinti manipuliacijas, sukčiavimą, DI generuojamą turinį ir žalingą platformų poveikį“, – antradienį Prezidentūroje vykusiame forume skaitmeninės erdvės saugumo tema kalbėjo RRT pirmininkė.
R. Šovienė taip pat minėjo, jog būtina pasitelkti daugiau duomenų ir kokybiškų tyrimų apie socialinių tinklų, algoritmų ir DI poveikį vaikams bei jaunimui. Centralizuotas filtravimo priemonių diegimas švietimo įstaigose ir didesnė platformų atsakomybė už vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje – taip pat tarp įrankių, kurie prisidėtų prie vaikų apsaugos internete.
Žalingo turinio mažinimas
Vaikų apsauga internete apima kelis skirtingus lygmenis – ES reguliavimą, platformų atsakomybę, nacionalinį koordinavimą ir praktines apsaugos priemones Lietuvoje.
ES mastu svarbiausias instrumentas yra Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas vertinti ir mažinti rizikas nepilnamečiams bei užtikrinti aukštą vaikų privatumo ir saugumo lygį. Didžiųjų platformų priežiūrą pagal šį aktą vykdo Europos Komisija (EK), o RRT Lietuvoje atlieka Skaitmeninių paslaugų akto koordinatoriaus funkcijas.
EK tyrimai dėl didžiųjų platformų, tarp jų „TikTok“, „Meta“ ir pornografinio turinio platformų, rodo, kad pagrindinės rizikos vaikams siejamos su priklausomybę skatinančiu dizainu, rekomendavimo sistemų poveikiu ir nepakankama amžiaus patikra.
Lietuvoje viena svarbiausių praktinių priemonių yra patikimų pranešėjų mechanizmas. 2025 m. dėl Lietuvoje veikiančių patikimų pranešėjų pranešimų pašalinta apie 6 mln. neteisėto turinio nuorodų. Šis mechanizmas leidžia į neteisėtą turinį reaguoti greičiau, nes patikimų pranešėjų pranešimai platformose nagrinėjami prioritetine tvarka.
Kartu veikia ir RRT administruojama karštoji linija „Švarus internetas“, per kurią gyventojai gali pranešti apie galimai neteisėtą ar nepilnamečiams žalingą turinį. 2025 metais per ją gauta daugiau kaip 3,5 tūkst. pranešimų – apie 62 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Dėl reikšmingos dalies šių pranešimų imtasi veiksmų.
Dar viena nacionalinė apsaugos priemonė – RRT aprobuotos filtravimo priemonės. Jos taikomos apie 70 proc. mokyklų ir bibliotekų ir padeda riboti vaikų prieigą prie pornografinio, smurtinio ir kito žalingo turinio viešosiose interneto prieigos vietose. Siekiant nuoseklesnės apsaugos, svarbu ieškoti centralizuotų šių priemonių diegimo sprendimų nacionaliniu lygmeniu, pažymi J. Šovienė.
Kaip RRT prisideda prie skaitmeninio raštingumo
RRT siekia, kad vaikai ir jaunimas skaitmeninėje erdvėje būtų ne tik aktyvūs, bet ir atsparūs – gebėtų atpažinti rizikas, manipuliacijas, sukčiavimą, žalingą turinį ir suprastų socialinių tinklų, algoritmų bei dirbtinio intelekto poveikį.
„Skaitmeninė banga“, didžiausia Lietuvoje Saugesnio interneto dienos iniciatyva, šiemet pasiekė net 132 tūkst. dalyvių, iš jų – daugiau kaip 50 tūkst. moksleivių. Palyginti su 2025 m., auditorija išaugo apie 60 proc.
RRT projektas „Skaitmeninės pamokos“ (edukaciniai vaizdo įrašai vaikams, paaugliams, tėvams ir mokytojams) sulaukė 17 tūkst. peržiūrų, o projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ saugesnio interneto pamokose regionų mokyklose jau dalyvavo 2 500 mokinių.
About the Author
