Moksliniai įrodymai apie klimato kaitą kaupiami dešimtmečiais, politiniai pažadai taip pat skamba jau seniai. Tačiau šiandien vis dažniau sprendžiama nebe tai, ar reikia veikti, o kas privalo tai daryti ir kas atsako, jei neveikia. Šis klausimas vis dažniau persikelia į teismų sales. Būtent čia, pasak Mykolo Romerio ir Bordo (Prancūzija) universitetuose disertaciją apsigynusios teisininkės dr. Anyssa‘os Fatmi, klimato kaitos tema iš diskusijų virsta teisine atsakomybe.
Ilgą laiką klimato tikslams trūko teisinio privalomumo: jie likdavo tik siekiais. Lūžio tašku tapo 2019 m. Nyderlandų Aukščiausiame teisme nagrinėta „Urgenda“ byla. Joje teismas įpareigojo valstybę sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas: klimato tikslai čia virto aiškia teisine pareiga. Nuo tada klimato veiksmai vis dažniau vertinami kaip valstybės atsakomybė apsaugoti savo piliečius, o kylantys klausimai vis dažniau sprendžiami ne politinėse diskusijose, o teismuose. Taigi, anot dr. A. Fatmi, šiandien iš esmės pasikeitė pats klausimas: nebe ar klimato kaita yra problema, o kas turi už ją atsakyti. „Teisė šioje srityje veikia ne tik kaip kontrolės ar bausmės priemonė, bet ir kaip apsaugos įrankis“, – pabrėžia mokslininkė.
Ši perspektyva leidžia klimato kaitą matyti ir kaip konstitucinį klausimą. Kaip primena mokslininkė, pareiga saugoti aplinką įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijoje, tačiau šiandien svarbiausia ją paversti realiais veiksmais.
Ne viskas dera taip lengvai, kaip atrodo
Nors klimato teisė gali skambėti kaip abstrakti sritis, jos poveikis jau seniai persikėlė į kasdienį gyvenimą. Kaip dalinasi dr. A. Fatmi, jei žmogus įsigijo elektromobilį, gavo paramą būsto renovacijai ar pastebėjo kintančias degalų kainas, jis jau susidūrė su klimato teisės pasekmėmis. „Žmonės pirmiausia pajunta poveikį, o tik vėliau supranta, kad už jo slypi teisinė sistema“, – sako ji. Prancūzų kilmės tyrėja akcentuoja, kad šie pokyčiai pastaruoju metu vis labiau apčiuopiami. „Kai vasaros Lietuvoje pradeda priminti pietų Prancūziją, klimato klausimas nustoja būti abstraktus.“
Taigi klimato teisės sistema apima daugybę sprendimų, tačiau svarbiausia, anot tyrėjos, yra nuolatinė pusiausvyros paieška. Europos Sąjungoje klimato politika vystoma derinant tris kryptis: ambicingus klimato tikslus, veikiančią vidaus rinką ir teisingą naštos pasiskirstymą. Šių tikslų neįmanoma visiškai suderinti. Kiekvienas sprendimas neišvengiamai reiškia kompromisą. Kuo labiau stiprinama viena kryptis, tuo daugiau įtampos atsiranda kitose. Tad klimato teisė vystosi ne priimant staigius sprendimus, o derantis. Tai ypač matyti praktikoje. Nacionaliniai teismai vis dažniau klimato tikslus paverčia konkrečiomis pareigomis, o Europos Sąjungos lygmeniu svarbų vaidmenį atlieka teisės aiškinimas ir institucijų dialogas.
Įdomi teisininkės įžvalga, paneigianti visuomenėje gajų įsitikinimą, kad siekis mažinti klimato kaitą ir aplinkos apsaugos tikslai savaime sutampa. Atsinaujinančios energijos projektai, tokie kaip vėjo jėgainės ar saulės parkai, yra būtini energetikos transformacijai, tačiau gali kelti iššūkių kraštovaizdžiui ar biologinei įvairovei. Kitaip tariant, sprendimai, kurie turėtų gelbėti klimatą, ne visada vienareikšmiškai saugo aplinką. „Teismuose nėra deklaruojama, kad sprendimai priimami vien vardan klimato. Kiekvienu atveju ieškoma pusiausvyros“, – aiškina dr. A. Fatmi.
Nuo tolimo iššūkio iki kasdienės apsaugos
Klimato kaita dažnai vis dar suvokiama kaip tolimos ateities problema, tačiau ši perspektyva keičiasi. „Gamtai mūsų nereikia, mums reikia jos“, – pabrėžia dr. A. Fatmi. Planeta prisitaikys, tačiau žmonių visuomenės yra kur kas labiau pažeidžiamos. Dėl šios priežasties klimato teisė vis labiau apima labai konkrečius dalykus – žmonių sveikatą, būsto kokybę, energetinį saugumą, kasdienes gyvenimo sąlygas. Tai – ne tik politika, o apsaugos mechanizmas, leidžiantis reikalauti atsakomybės. Anot mokslininkės, teisė suteikia galimybę veikti.
„Labai tikiu, kad žmonės, suprasdami savo teises, gali geriau ginti savo aplinką. Tokios individualios pastangos gali sukurti sniego gniūžtės efektą ir virsti kolektyviniu atsaku teisės sistemoje“, – apibendrina dr. Anyssa Fatmi.
Plačiau skaitykite čia
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
Nuotrauka: Lukas Kodis
About the Author
