Ar miestus nuo klimato kaitos gali išgelbėti ne technologijos, o… gamta? Vis dažniau mokslininkai sako – taip. Tačiau svarbiausia ne pats sprendimas, o tai, kur ir kaip jis taikomas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) podoktorantūros stažuotojas Kamaleddin Aghaloo tyrinėja, kaip gamta gali tapti ne tik miesto puošmena, bet ir infrastruktūros dalimi – mažinti karštį, valdyti lietaus vandenį ir gerinti gyvenimo kokybę.
„Nėra vieno universalaus sprendimo. Svarbiausia suprasti, kur jis duos didžiausią naudą“, – sako mokslininkas.
Pasak tyrėjo, dažnai daroma klaida ieškant vieno „stebuklingo“ sprendimo. Iš tiesų, miestams reikia visos sistemos. Daugiafunkcinės žaliosios erdvės gali vienu metu mažinti temperatūrą, sugerti lietaus vandenį ir gerinti žmonių savijautą. Žalieji stogai padeda taupyti energiją, miesto miškai gerina oro kokybę, o ežerai ir pelkės mažina potvynių riziką. Svarbiausia – ne tik pats sprendimas, bet ir jo vieta. Net geriausia idėja neveiks, jei bus pritaikyta netinkamai.
Dr. Kamaleddin Aghaloo savo tyrimuose pasitelkia geografinės erdvės analizę. Miestai generuoja didžiulius duomenų kiekius: nuo gyventojų tankio iki klimato rizikų. Juos analizuojant galima nustatyti problemines vietas ir modeliuoti skirtingus scenarijus.
„Politikos formuotojai gali įvertinti sprendimų poveikį dar prieš juos įgyvendindami: pavyzdžiui, matyti, kur didžiausia potvynių rizika arba kur žalioji infrastruktūra būtų efektyviausia“, – aiškina mokslininkas. Tai leidžia sprendimus priimti ne intuityviai, o remiantis duomenimis.
Mokslininko patirtis apima skirtingus pasaulio regionus – nuo Kinijos iki Japonijos, o dabar ir Lietuvą. Kai kuriuose miestuose gyvena daugiau nei 20 milijonų žmonių, todėl sprendimai turi veikti itin sudėtingomis sąlygomis. Tačiau, nepaisant skirtumų, miestai visame pasaulyje susiduria su tomis pačiomis problemomis: karščio bangomis, liūtimis ir augančiu spaudimu infrastruktūrai.
Pasak tyrėjo, vienas didžiausių mitų, kad miestų atsparumas priklauso tik nuo technologijų. „Net mažos, bet strategiškai suplanuotos intervencijos gali turėti didelį poveikį“, – pabrėžia jis. Atsparumas apima ne tik technologijas, bet ir socialines sistemas, miestų planavimą bei tai, kaip organizuojamos erdvės.
Mokslininko tyrimai jau sulaukė tarptautinio pripažinimo, o jų rezultatai gali padėti miestams tapti ne tik atsparesniems, bet ir patogesniems gyventi.
Ateities miestas nebūtinai bus pilnas technologijų. Jis gali būti pilnas gamtos.
Plačiau skaitykite: https://www.mruni.eu/news/gamtos-sprendimai-miestuose/
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotraukos: Lukas Kodis
About the Author
