Draudikų duomenys rodo, kad su erkių įkandimais susijusių žalų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai auga, ir ypač neramina Laimo ligos susirgimų šuolis. Remiantis „Lietuvos draudimo“ žalų kreipinių statistika, per ketverius metus tokių susirgimų skaičius išaugo du kartus, ir pernai viršijo 1100 atvejų. Didžiąją susirgimų dalį sudarant būtent Laimo ligai, gydytojai skuba paneigti dažniausius mitus apie tyrimus ligai nustatyti, pirmuosius simptomus ir šiandien vis drąsiau taikomą savigydą.
Diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau „Kardiolitos klinikos“) infekcinių ligų gydytoja Akvilė Rudėnaitė pastebi, kad praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmonės Laimo ligą linkę vertinti pernelyg supaprastintai – manydami, kad atsakymą gali duoti vienas tyrimas arba kelių simptomų apibūdinimas.
„Vienas iš dažniausių mitų – kad Laimo ligos diagnozei pakanka kraujo tyrimo. Iš tiesų kraujo tyrimai rodo tik tai, ar organizmas buvo susidūręs su bakterija, bet ne visada parodo, liga sergama dabar. Todėl tiksli diagnozė visada remiasi simptomais ir gydytojo įvertinimu, o ne vien tyrimu“, – sako A. Rudėnaitė.
Pasak gydytojos, žmonės taip pat neretai linkę priskirti Laimo ligai tokius pavienius simptomus, kaip nuovargis, prastesnė atmintis ar migruojantys skausmai. Tačiau tai greičiau bendri savijautos požymiai, kurie gali būti susiję su daugeliu kitų būklių.
Teigiamas tyrimas − dar ne ligos diagnozė
Infektologė pažymi, kad vienas dažniausių nesusipratimų kyla tada, kai teigiamas Laimo ligos antikūnų tyrimas automatiškai suprantamas, kaip aktyvios infekcijos patvirtinimas. Tačiau mediciniškai toks vertinimas būtų pernelyg tiesmukas.
„Antikūnų radimas kraujyje iš esmės rodo imuninės sistemos kontaktą su Laimo borelijomis, tačiau nebūtinai aktyvią ligos fazę. Žmogus galėjo būti susidūręs su sukėlėju anksčiau, persirgti ir pasveikti, o antikūnai kraujyje išlikti daugelį metų. Be to, kai kuriais atvejais bakterijos į organizmą patenka, tačiau liga taip ir neišsivysto, nes imuninė sistema su ja susitvarko dar ankstyvoje jos stadijoje“, − komentuoja A. Rudėnaitė.
Pasak gydytojos, jei žmogus nejaučia Laimo ligai būdingų klinikinių požymių, tačiau antikūnų tyrimas teigiamas, tai dar nerodo aktyvios ligos. Gydytojas visada vertina visumą, tai yra, simptomus, laiką po erkės įkandimo ir tyrimo rezultatus.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius sako, kad praktika rodo dvi kraštutines reakcijas: vieni žmonės po erkės įkandimo pernelyg greitai ima ieškoti diagnozės savarankiškai, o kiti, priešingai, pernelyg ilgai delsia kreiptis į medikus.
„Matome, kad Laimo ligos atvejų kasmet registruojama vis daugiau, todėl natūralu, kad auga ir žmonių nerimas. Vis dėlto svarbu nepasikliauti pavieniais internete rastais patarimais ar vienu tyrimo rezultatu – pravartu pasikonsultuoti su savo gydytoju ir situaciją vertinti kompleksiškai. Kai žmogus turi galimybę greitai pasiekti gydytojus specialistus, atlikti reikalingus tyrimus ir gauti aiškų vertinimą, mažėja tiek nepagrįstų interpretacijų, tiek uždelstų sprendimų rizika“, – sako A. Zinevičius.
Ne kiekvienas negalavimas reiškia ligą
Anot A. Rudėnaitės, kita dažna klaida – bandymas Laimo ligai priskirti labai bendrus ir nespecifinius simptomus. Nuovargis, „smegenų rūkas“, prasta koncentracija, nemiga ar migruojantys skausmai savaime nėra pakankamas pagrindas įtarti būtent šią infekciją.
Kartu gydytoja atkreipia dėmesį ir į priešingą situaciją: kai žmonės laukia vienintelio, jų manymu, „tikro“ Laimo ligos požymio – migruojančios eritemos, dar vadinamos raudona plintančia dėme. Nors šis simptomas yra vienas būdingiausių, jis pasireiškia ne visada, o kartais atsiranda sunkiai pastebimose vietose, pavyzdžiui, plaukuotoje galvos dalyje.
„Migruojanti eritema dažniausiai atsiranda praėjus 1–2 savaitėms po erkės įsisegimo, rečiau per dar ilgesnį laikotarpį, todėl įsisegimo vietą reikėtų stebėti ilgiau, iki 4 savaičių. Visgi ši dėmė atsiranda ne visada, ir kartais Laimo liga gali iš karto pasireikšti kitomis formomis, pavyzdžiui, veido nervo pažeidimu ar radikuloneuritu“, – komentuoja A. Rudėnaitė.
Infektologė priduria, kad Laimo liga gali likti nepastebėta ir tuomet, kai pirmieji požymiai būna neryškūs arba žmogus jų nesusieja su anksčiau buvusiu erkės įkandimu. Jei atsiranda plintantis bėrimas, sąnarių skausmas ar patinimas, neurologiniai simptomai, stiprūs galvos ar nugaros skausmai, pykinimas, vėmimas ar kiti grėsmingi požymiai – tokiais atvejais gali būti itin svarbi laiku suteikta gydytojo konsultacija.
Erkių tyrimai − dažnai tik emociniam nusiraminimui
Vis dar nemažai žmonių po erkės įkandimo ieško greito atsakymo laboratoriniuose testuose ar net tiria pačią įsisegusią erkę. Tačiau, pasak gydytojos, tokie sprendimai ne visada turi realios diagnostinės vertės, o kartais gali net klaidinti.
A. Rudėnaitė pažymi, kad laboratorijai aptikus infekcijos sukėlėją erkėje, tai dar nereiškia, kad jis buvo perduotas žmogui. Kita vertus, ir neigiamas rezultatas negarantuoja, kad rizikos nėra, nes sukėlėjas gali likti neaptiktas. Dėl to daug svarbiau ne ieškoti tariamo tikrumo erkės tyrime, o po įkandimo stebėti savo būklę ir žinoti, kokiems simptomams pasireiškus gali būti naudinga gydytojo konsultacija.
„Ištraukus įsisegusią erkę, jos tirti dėl erkių pernešamų infekcijų nerekomenduojama. Net ir aptikus Laimo ligos ar erkinio encefalito sukėlėjus, tai dar nebūtinai reiškia, kad erkė perdavė infekciją žmogui. Todėl svarbiausia ne erkės tyrimas, o savo savijautos stebėjimas. Kuo greičiau pašalinus erkę, būtina stebėti įsisegimo vietą ir atsiradus raudonai, plintančiai dėmei ar kitiems simptomams kreiptis į medikus“, – sako infekcinių ligų gydytoja.
Draudikų atstovo A. Zinevičiaus teigimu, didėjantis registruotų Laimo ligos žalų skaičius rodo ir augantį susirgimų mastą, ir būtinybę gauti galimybę konsultuotis su gydytojais.
„Per paskutinių ketverių metų laikotarpį su erkių įkandimais susijusių žalų atlyginimui jau išmokėjome daugiau nei 1,67 mln. eurų, ir vien pernai tokių žalų fiksuota 1115 atvejų. Vis dėlto svarbiausia po erkės įkandimo ne bandyti diagnozę nusistatyti savarankiškai, o atidžiai stebėti savo organizmo signalus. Atsiradus plintančiam bėrimui, sąnarių simptomams, veido paralyžiaus požymiams ar kitiems įtartiniems sveikatos pokyčiams, pravartu laiku pasikonsultuoti su savo gydytoju“, − pažymi A. Zinevičius.
About the Author
