Tarptautinis transporto verslas šiandien veikia tarp kelių jurisdikcijų, o tai reiškia ne tik platesnes rinkas, bet ir didesnę mokestinę riziką. Viena iš sudėtingiausių situacijų – kai skirtingos valstybės mano turinčios teisę apmokestinti tas pačias pajamas.
Būtent tokia situacija gali susiklostyti, kai Lietuvos transporto įmonės komandiruoja vairuotojus dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Nors įmonė moka mokesčius Lietuvoje, užsienio mokesčių administratorius gali manyti, kad dalis pajamų turėtų būti apmokestinta ir toje valstybėje, kurioje faktiškai atliekamas darbas.
Tokiu atveju verslas gali susidurti su realia dvigubo apmokestinimo grėsme – kai už tas pačias pajamas mokestis reikalaujamas dviejose valstybėse.
AVOCAD advokatas Egidijus Kieras sako, kad tokios situacijos Europos transporto sektoriuje nėra retos. „Tarptautinių pervežimų verslas veikia keliose jurisdikcijose vienu metu, todėl kartais atsiranda skirtingas tų pačių faktinių aplinkybių vertinimas. Viena valstybė gali laikyti, kad darbuotojai yra komandiruoti, o kita – kad jie faktiškai dirba jos teritorijoje ir todėl pajamos turi būti apmokestinamos ten“, – pažymi jis.
Kurioje valstybėje turi būti mokami mokesčiai?
Tokias situacijas reguliuoja tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kurias Lietuva yra sudariusi su daugeliu valstybių.
Pagal šias sutartis dažniausiai taikoma bendroji taisyklė – darbo užmokestis apmokestinamas toje valstybėje, kurioje darbuotojas yra rezidentas ir kur įsikūręs darbdavys. Tačiau ši taisyklė turi išimčių.
Jeigu darbuotojas faktiškai dirba kitoje valstybėje, ji taip pat gali įgyti teisę apmokestinti šias pajamas. Vis dėlto praktikoje dažnai taikomas vadinamasis 183 dienų principas, kuris leidžia išvengti tokios situacijos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Paprastai pajamos apmokestinamos tik darbdavio valstybėje, jei:
- darbuotojas kitoje valstybėje dirba ne ilgiau kaip 183 dienas per metus,
- atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra tos valstybės rezidentas,
- atlyginimas nėra mokamas per toje valstybėje esančią nuolatinę buveinę.
Transporto sektoriuje šios sąlygos dažnai yra aktualios, nes vairuotojai reguliariai juda tarp skirtingų valstybių, o jų darbo laikas vienoje šalyje gali būti ribotas.
Kodėl ginčai vis tiek kyla?
Praktikoje problemos dažniausiai kyla ne dėl pačių taisyklių, o dėl jų interpretavimo.
Užsienio mokesčių administratoriai kartais gali vertinti, kad darbuotojai faktiškai dirba jų teritorijoje ilgesnį laiką arba kad darbdavys veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, „nuomojanti“ darbuotojus vietos įmonėms.
Tokiu atveju gali būti teigiama, kad atlyginimas turėtų būti apmokestintas toje valstybėje.
Pasak advokato E. Kiero, tokiose situacijose labai svarbu tinkamai įvertinti faktines aplinkybes. „Mokesčių administratoriai vis dažniau analizuoja realų darbo organizavimą – kas faktiškai vadovauja darbuotojui, kur priimami sprendimai, kur mokamas atlyginimas. Jei dokumentai ir faktinė veikla nėra aiškiai atskirti, gali kilti ginčas dėl apmokestinimo teisės“, – teigia AVOCAD advokatas.
Kaip sprendžiami dvigubo apmokestinimo ginčai?
Tarptautinės sutartys numato specialų mechanizmą tokiems ginčams spręsti – abipusio susitarimo procedūrą.
Ji leidžia dviejų valstybių mokesčių administratoriams:
- apsikeisti informacija,
- įvertinti faktines aplinkybes,
- suderinti sprendimą, kad tos pačios pajamos nebūtų apmokestintos du kartus.
Tokiu atveju mokesčių mokėtojas kreipiasi į savo rezidavimo valstybės mokesčių administratorių (Lietuvoje į VMI), kuris pradeda dialogą su kitos valstybės institucijomis. Jeigu šalys sutaria dėl sprendimo, dvigubo apmokestinimo situacija panaikinama.
Advokatas E. Kieras pabrėžia, kad tokių situacijų galima išvengti arba bent jau gerokai sumažinti jų riziką. Transporto sektorius yra vienas iš tų verslų, kuriuose darbuotojai nuolat dirba keliose valstybėse vienu metu. Dėl to labai svarbu iš anksto įvertinti mokestines rizikas ir turėti aiškią dokumentaciją, kuri leistų pagrįsti, kurioje valstybėje turi būti mokami mokesčiai.
Pasak advokato, praktikoje daug ginčų su užsienio mokesčių administratoriais kyla ne dėl pačių teisės normų, o dėl nepakankamai aiškiai dokumentuotų faktinių aplinkybių. „Transporto įmonės dažnai dirba greitu tempu ir orientuojasi į operatyvumą, tačiau mokesčių administratoriai vertina dokumentus ir faktines darbo organizavimo aplinkybes. Jei jos nėra aiškiai užfiksuotos, gali būti daromos prielaidos, kad veikla vykdoma kitoje valstybėje“, – sako advokatas.
Siekiant sumažinti tokių ginčų riziką, advokatas siūlo transporto ir logistikos įmonėms dėmesį atkreipti į kelis svarbius aspektus.
Aiškiai dokumentuoti komandiruotes ir darbuotojų buvimo laiką
Vienas svarbiausių klausimų dvigubo apmokestinimo situacijose – kiek laiko darbuotojai faktiškai praleidžia konkrečioje valstybėje.
Itin svarbu turėti aiškius duomenis apie: vairuotojų darbo grafikus, komandiruočių laikotarpius, buvimo skirtingose valstybėse trukmę.
Transporto sektoriuje šią informaciją dažnai galima pagrįsti tachografų duomenimis, maršrutų dokumentais, komandiruočių įsakymais ar kitais logistikos dokumentais. Kuo aiškesnė ir nuoseklesnė ši informacija, tuo lengviau įrodyti, kad darbuotojas konkrečioje valstybėje nedirbo ilgiau nei leidžia sutartys dėl dvigubo apmokestinimo.
Užtikrinti, kad darbo santykiai būtų aiškiai organizuojami Lietuvoje
Kitas svarbus aspektas – kas faktiškai laikomas darbdaviu. Užsienio mokesčių administratoriai neretai analizuoja, kas organizuoja darbuotojo darbą, kas duoda nurodymus ir kas faktiškai gauna darbo rezultatą. Jei susidaro įspūdis, kad darbuotojas realiai dirba užsienio įmonės naudai, gali būti daroma išvada, kad darbo pajamos turėtų būti apmokestintos toje valstybėje.
Todėl transporto įmonėms svarbu užtikrinti, kad būtų aiškiai matyti:
- jog darbuotojai yra įdarbinti Lietuvos įmonėje,
- kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos būtent Lietuvos įmonės,
- kad darbo organizavimas ir sprendimų priėmimas vyksta Lietuvoje.
Šias aplinkybes dažnai pagrindžia darbo sutartys, vidaus dokumentai, komandiruočių įsakymai ir atlyginimų mokėjimo dokumentai.
Įvertinti nuolatinės buveinės riziką
Dar viena svarbi aplinkybė – ar įmonė faktiškai nevykdo nuolatinės veiklos kitoje valstybėje. Jeigu veikla konkrečioje šalyje tampa nuolatinė, ten veikia įmonės atstovai ar organizuojamas darbas, gali atsirasti vadinamosios nuolatinės buveinės rizika. Tokiu atveju dalis įmonės pajamų gali būti laikoma apmokestinama toje valstybėje.
Transporto sektoriuje ši rizika gali atsirasti, pavyzdžiui, kai veikla nuolat organizuojama iš konkrečios užsienio valstybės, ten veikia nuolatinis veiklos centras ar vadybinė struktūra, darbuotojai faktiškai dirba tik vienoje valstybėje ilgą laiką.
Todėl įmonėms svarbu nuolat vertinti savo veiklos modelį ir įsitikinti, kad jis nesukuria papildomų mokestinių įsipareigojimų kitose jurisdikcijose.
Anksti konsultuotis su mokesčių ir teisės specialistais
Galiausiai viena svarbiausių prevencijos priemonių – laiku identifikuoti rizikas. Tarptautinio transporto sektoriuje mokesčių reguliavimas nuolat keičiasi, o skirtingos valstybės gali skirtingai interpretuoti tas pačias situacijas. Todėl ankstyva teisinė ir mokestinė analizė leidžia išvengti situacijų, kai po kelių metų atliekamo audito metu reikalaujama sumokėti dideles papildomas mokesčių sumas.
Pasak advokato E. Kiero, praktika rodo, kad tokie ginčai gali apimti ne vienerius metus ir sudaryti šimtų tūkstančių eurų mokestinę riziką. „Transporto įmonėms svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir turėti aiškią strategiją, kaip dokumentuoti savo veiklą. Tai dažnai tampa lemiamu argumentu ginčuose su užsienio mokesčių administratoriais“, – sako advokatas.
Kur kreiptis kilus ginčui?
Jeigu užsienio mokesčių administratorius pareikalauja sumokėti mokesčius už laikotarpį, už kurį jie jau sumokėti Lietuvoje, įmonė turi teisę inicijuoti dvigubo apmokestinimo ginčo procedūrą.
Pirmiausia paprastai kreipiamasi į Lietuvos mokesčių administratorių – VMI, kuris pagal tarptautines sutartis gali pradėti dialogą su kitos valstybės institucijomis.
Tokiais atvejais svarbu greitai surinkti visus reikalingus dokumentus ir tinkamai suformuluoti teisinę poziciją. „Dvigubo apmokestinimo situacijos nėra tik teorinė problema – jos gali reikšti šimtų tūkstančių eurų mokestinę riziką. Todėl transporto įmonėms svarbu ne tik žinoti savo teises, bet ir aktyviai jas ginti,“ – sako advokatas E. Kieras.
About the Author
