Pastaraisiais metais miestų gatvėse pastebimai padaugėjo mažųjų miesto automobilių, kuriuos vairuoti jau gali ir penkiolikmečiai bei šešiolikmečiai jaunuoliai, turintys atitinkamai AM arba B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimus. Visgi „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad kartu su šių automobilių populiarėjimu auga ir šių transporto priemonių eismo įvykių skaičius − per pastaruosius ketverius metus jis išaugo penkis kartus.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, atkreipia dėmesį, kad mažiesiems miesto automobiliams tampant populiariu pasirinkimu tarp moksleivių ir studentų, jie kelia vis daugiau iššūkių eismo saugumui.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, mažųjų automobilių patiriamų žalų skaičius 2025 m. siekė 274 atvejus, kai 2021 m. jis tesiekė 57 atvejus. Kadangi šie automobiliai populiarūs tarp jaunimo ir miesto gyventojų, augant jų naudojimui ryškėja tokių automobilių pažeidžiamumas intensyviame eisme.
„Matome aiškią tendenciją – mažosios transporto priemonės vis dažniau patenka į smulkius eismo įvykius, ypač miestuose. Būtent mažesnės masės ir trumpesnės bazės automobiliai jautriau reaguoja į staigius manevrus, o ribotos deformacinės zonos lemia prastesnį smūgio sugėrimą, palyginus su įprastais lengvaisiais automobiliais“, – teigia G. Petrikas.
Pasak eksperto, svarbus avaringumo veiksnys yra ir jaunas statistinis tokių automobilių vairuotojų amžius. Daugeliui jų tai yra pirmoji transporto priemonė, todėl įgūdžių stoka ir rizikų intensyviame miesto eisme nuvertinimas neretai baigiasi incidentais ir avarijomis.
Žalos smulkios, bet dažnos
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad daugiausia žalų patiriama dėl transporto priemonių susidūrimų – per pastaruosius penkerius metus tokių atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus (nuo 21 iki 91).
Antroje vietoje, pagal dažnumą, rikiuojasi sudėtingos avarijos, kai vienu metu susiklosto kelios priežastys, o trečioje – incidentai, kai pažeidžiami tik transporto priemonės stiklai.
Pasak G. Petriko, mažųjų automobilių vairuotojai įprastai patenka į smulkius eismo įvykius – dažniausiai stovėjimo aikštelėse ar spūstyse, kai dėl nepakankamo atstumo ar dėmesio stokos transporto priemonės susiduria.
„Nors dauguma šių incidentų yra nedidelio masto, jų skaičius sparčiai auga, o bendros žalų apimtys kasmet didėja. Mūsų bendrovės duomenimis, per pastaruosius metus mažųjų automobilių žalų suma išaugo beveik tris kartus – nuo 173 tūkst. eurų 2022 m. iki daugiau nei 405 tūkst. eurų 2025 m.“, – teigia ekspertas.
Kaip pažymi G. Petrikas, dėl techninių specifikacijų ir patirties stokos mažųjų automobilių vairuotojai dažniau eismo įvykiuose nukenčia patys, nei sukelia žalą kitiems eismo dalyviams.
Mažųjų automobilių koncentracija – didmiesčiuose
Remiantis „Lietuvis draudimo“ duomenimis, didžiausias mažųjų automobilių avaringumas stebimas didžiuosiuose miestuose ir juos supančiuose rajonuose. Kaune per pastaruosius ketverius metus įvyko 208 incidentai, Vilniaus mieste jų tuo pačiu laikotarpiu fiksuota 125 žalų atvejai. Toliau rikiuojasi Marijampolė ir Vilniaus rajonas, kuriuose užfiksuota, atitinkamai, 71 ir 81 žalos.
„Remiantis incidentų duomenimis, mažieji automobiliai dažniausiai pasirenkami kasdieniam susisiekimui ir didesniam mobilumui esant intensyvaus eismo sąlygoms. Daugiausia žalų fiksuojama tarp populiariausių ir miestuose plačiausiai naudojamų modelių, kuriais įprastai važinėjama trumpais atstumais – į mokymosi ir studijų įstaigas, laisvalaikio praleidimo vietas“, – teigia G. Petrikas.
Ekspertas pažymi, jog tarp automobilių aiškiai išsiskiria „Ligier“ – šios markės transporto priemonės sudaro daugiau nei pusę visų žalų (459 atvejai iš 779). Antroje vietoje „Aixam“ (125 žalos), o trečioje – „Microcar“ (81).
„Nors tokie automobiliai itin patogūs kasdieniam judėjimui, jų lengvesnė konstrukcija nesuteikia patikimos apsaugos smūgio metu, todėl net menki susidūrimai gali paveikti ne tik kėbulą, bet ir vairuotoją bei keleivius. Todėl keliaujantiems mažaisiais automobiliais potencialiai kyla didesnė rizika patirti traumas ar nukentėti eismo įvykyje“, – pabrėžia G. Petrikas.
About the Author
