Klaipėdos uostą ir Vokietiją sieja tvirta ir nuosekliai puoselėjama partnerystė bei ilgamečiai prekybiniai ryšiai. Šią partnerystę dar kartą įprasmino šiomis dienomis surengtas Lietuvos ir Vokietijos jūrinis forumas, subūręs daugiau nei 100 aukšto lygio vadovų iš Hamburgo miesto ekonomikos ministerijos, Liubeko miesto, taip pat Hamburgo, Kylio bei Liubeko uostų, Vokietijos jūrinio verslo bei Lietuvos. Renginyje aptartos ir analizuotos jūriniam sektoriui svarbiausios tendencijos, o vizito Uosto direkcijoje metu – sutelktas dėmesys galimoms tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvoms Klaipėdos uostui vykdant strateginės svarbos projektus.
„Lietuvos ir Vokietijos partnerystę jūriniame sektoriuje stiprina ne tik ilgamečiai ekonominiai ryšiai, bet ir bendras požiūris į tvarią, saugią ir inovatyvią transporto ateitį. Glaudus dialogas leidžia ne tik keistis patirtimi, bet ir kurti konkrečius sprendimus, svarbius viso regiono konkurencingumui. Bendradarbiavimas su Vokietijos partneriais Klaipėdos uostui atveria naujas galimybes augti, didinti krovinių srautus ir užtikrinti efektyvius, patikimus ryšius su Europos ir pasaulio rinkomis“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Klaipėdos uosto direkcijos ir Hamburgo uosto rinkodaros asociacijos organizuojamas Lietuvos ir Vokietijos jūrinis forumas jau tampa tradiciniu renginiu, buriančiu abiejų šalių jūrų ir logistikos pramonės sprendimų priėmėjus pasidalyti įžvalgomis apie pastarojo laikotarpio pokyčius transporto ir logistikos sektoriuose bei užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius, stiprinti Vokietijos ir Lietuvos verslo tinklą.
„Vokietija yra viena iš stipriausių Klaipėdos uosto strateginių partnerių. Ši ilgametė partnerystė apima ne tik prekybą, turizmą ar verslo iniciatyvas, bet ir visam regionui reikšmingą saugumo sritį. Vokietijos ir Lietuvos krantus jungiantys tarptautiniai keltai užtikrina prekių judėjimą, atveria Lietuvai kelius į pasaulį ir kartu kviečia pasaulį į Lietuvą. Aktyvi prekyba stiprina abiejų šalių ekonomiką ir kuria tvarias augimo perspektyvas. Vokietijos krypties kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie 10 proc. visos krovos, daugiau nei penktadalis kasmet kruiziniais laivais atvykstančių turistų – vokiečiai, per Klaipėdos uostą neretai transportuojama ir sąjungininkų iš šios šalies karinė technika, pernai priėmėme 12 Vokietijos karinių laivų. Tai aiškūs mūsų partnerystės masto ir svarbos simboliai. Šiomis dienomis turėjome gerų progų aptarti Klaipėdos uostui reikšmingus klausimus, rengiantis įgyvendinti svarbius darbus, kuriems naudingas ir glaudus partnerių bendradarbiavimas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vokietija yra tarp trijų didžiausių Klaipėdos uosto partnerių tiesioginės laivybos srityje. Jau ne vienerius metus krovos srautai su Vokietija išlaiko stabilaus augimo tendencijas. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta beveik 3,8 mln. tonų Vokietijos krypties krovinių. Per Klaipėdos uostą šia kryptimi gabenamos grūdai bei kiti žemės ūkio produktai, trąšos, geležies ir plieno gaminiai, suskystintosios gamtinės dujos bei įvairūs kiti kroviniai, tačiau didžiausią srauto dalį – apie 80 proc. arba kiek daugiau nei 3 mln. tonų – sudaro kroviniai, gabenami tarptautiniais keltais plukdomomis transporto priemonėmis. Pastarasis rodiklis pabrėžia Lietuvos ir Vokietijos krantus jungiančių tarptautinių keltų reikšmę abiem šalims.
Klaipėdos uosto ir partnerių Vokietijoje bendradarbiavimą įprasmina bendras darbas įvairiais formatais. Klaipėdos uostas dalyvauja įvairiuose Vokietijos partnerių organizuojamuose renginiuose, padedančius plačiau skleisti žinią apie Klaipėdos uostą Europoje, bandyti pritraukti naujus krovinių srautus. Klaipėdos ir Hamburgo uostai prieš kelis metus pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo stiprinti ryšius tarp uostų, dalintis patirtimi plėtojant jūrų infrastruktūrą ir įgyvendinti bendrus projektus. Klaipėdos uostas taip pat yra ir Hamburgo uosto rinkodaros asociacijos narys.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos uoste lankėsi delegacija iš Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Liubeko uosto vadovas, Hamburgo bei Kylio uostų vadovybių nariai, įvairių jūrinio, logistikos, informacinių technologijų sektorių kompanijų vadovai ar deleguoti atstovai iš šių rinkos lyderių: konteinerių terminalo grupė „Eurogate“, logistikos kompanija „Metrans“, plėtros kompanija „HHLA International“, „Deufol“, „Hamburg Invest“ ir kiti. Partneriams išsamiai pristatyta Klaipėdos uosto veikla, čia veikiančios kompanijos, įgyvendinami infrastruktūros, žalieji bei energetiniai projektai. Jūrinio verslo bei logistikos atstovai supažindinti ir su Klaipėdos uosto direkcijos planais vystyti pietinę dalį.
About the Author
