Artėjant Pasaulinei vandens dienai kovo 22-ąją, „Vilniaus vandenys“ dalinasi naujausiu tyrimus, kuris atskleidžia, kad nors gyvendami Lietuvoje galime džiaugtis itin gausiais kokybiško požeminio vandens ištekliais, gyventojai vis dažniau susimąsto apie būtinybę vandenį taupyti ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl ekologinių priežasčių.
Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu vasarį „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines priežastis, skatinančias gyventojus taupyti vandenį. Respondentų nuomonės šiuo klausimu pasiskirstė beveik po lygiai: 58 proc. teigia vandenį taupantys siekdami tausoti gamtos išteklius, o 57 proc. – norėdami sumažinti išlaidas už komunalines paslaugas.
Dar 30 proc. gyventojų vandens taupymą vertina kaip prevencinę priemonę, kad šio ištekliaus nepritrūktų ateities kartoms. Pasaulinė statistika parodo, kodėl tai svarbu: Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, pasaulyje kas ketvirtas žmogus neturi saugaus geriamojo vandens ir maždaug kas antras – prieigos prie saugiai tvarkomų sanitarinių paslaugų. Europoje vandens trūkumas kasmet vidutiniškai paveikia 20 proc. teritorijos ir net 30 proc. europiečių, rodo Europos aplinkosaugos agentūros duomenys.
„Lietuvai vandens išteklių išeikvojimo problema kol kas nėra aktuali – požeminio gėlo vandens turime kelis kartus daugiau nei suvartojame. Nenuostabu, kad vandenį taupyti dažniausiai buvome linkę tik ekonominiais sumetimais. Vis dėlto šią savaitę, minėdami Pasaulinę vandens dieną, galime fiksuoti visuomenėje vykstantį lūžį: šalies gyventojai ekologiniams motyvams teikia ne mažiau reikšmės nei asmeninei finansinei naudai“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Tyrimas taip pat parodė augantį pasitikėjimą vandeniu iš čiaupo. Daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų supranta, kad gerdami vandenį tiesiai iš čiaupo jie prisideda prie aplinkos saugojimo, nes taip mažinamas plastiko naudojimas ir transportavimo poveikis aplinkai. Be to, 64 proc. apklaustųjų žino, kad į jų namus tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš giliųjų požeminių gręžinių, todėl pasižymi aukšta kokybe ir tyrumu.
Vilnius, turėdamas gausius aukštos kokybės požeminio vandens išteklius, siekia juos naudoti atsakingai – kas antro vilniečio namuose jau veikia išmanūs skaitikliai, padedantys tiksliai suskaičiuoti sunaudojamo vandens kiekį ir mažinti vandens nuostolius. Panaudotą vandenį išvalo prieš pusantrų metų rekonstruota Vilniaus nuotekų valykla, kuri yra pasiruošusi sulaikyti ir pačias smulkiausias iki 12 mikronų dydžio (penkis kartus mažesnes už plauko skersmenį) plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles.
„Vandens tiekimas – tik pusė darbo. Kita pusė – atsakingai išvalyti nuotekas, kurių kiekis kasmet auga, o užterštumas didėja. Tad tinkamai sutvarkius panaudotą vandenį užtikriname didesnę ne tik Neries upės ir Baltijos jūros, bet ir požeminių vandens atsargų apsaugą“, – teigia S. Savickas.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 60 proc. respondentų mano, kad ateityje šalyje gali kilti geriamojo vandens trūkumo rizika, nepaisant to, kad šiuo metu ištekliai yra gausūs, tiek pat apklaustųjų vertina, kad poveikį vandens ištekliams turėsi ir klimato kaita.
Siekiant spręsti vandens prieinamumo problemas visoje Europoje, Europos Parlamentas yra inicijavęs „Blue Deal“ strategiją – priemonių planą, skirtą saugoti vandens išteklius, didinti jų prieinamumą ir skatinti tvarų vandens naudojimą visoje Europos Sąjungoje.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (86,14 proc.), Vilniaus (6,23 proc.), Švenčionių (5,81 proc.) ir Šalčininkų (1,82 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
