Informacijos triukšme susitelkti darosi vis sunkiau – ypač vaikams ir jaunimui. Dirbtinių vaizdų ir netikrų naujienų kasdienybėje svarbia tampa erdvė, kurioje galima ne tik vartoti turinį, bet ir jį suprasti, permąstyti, susieti su savo patirtimi. Šiame kontekste kultūra turi didesnę misiją – būti daugiau nei pramoga ar laisvalaikio forma, o kritinio mąstymo, atsparumo pagrindu. Būtent todėl „Baltisches Haus“ kultūrą yra pasirinkusi viena iš trijų pagrindinių savo mecenatystės krypčių.
„Kultūra padeda aktualizuoti visuomenei svarbias temas ir sudaro sąlygas žmonėms jas apmąstyti, reflektuoti. Taip formuojamas kritinis mąstymas, o jis didina visuomenės atsparumą. Tai ypač svarbu šiandien, kai susiduriame su technologijų sąlygotais iššūkiais – netikromis naujienomis, dirbtiniais vaizdais. Pridėkime ir geopolitinį foną. Tad kultūra tampa savotiška kritinio mąstymo mokykla. O mes, kaip verslas, esame suinteresuoti, kad visuomenė būtų atspari“, – sako „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis.
Šiuo požiūriu yra paremta kryptinga bendrovės mecenatystės strategiją ir kuriamos ilgalaikės partnerystės su organizacijomis, kurios kultūrą supranta kaip procesą – nuoseklų, reikalaujantį laiko ir aiškios krypties. Viena tokių – „Nepatogaus kino klasė“.
Nuo kino seansų iki platformos, veikiančios visoje Lietuvoje
Iš dokumentinio kino ir įsitikinimo, kad nepatogūs klausimai yra būtini augimui, ši edukacinė platforma prieš dešimtmetį gimė iš dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“, kai mokykloms buvo pradėti organizuoti specialūs seansai.
„Šie dokumentiniai filmai buvo kitokie, nei mokytojai ir vaikai buvo įpratę – jų herojai buvo vaikų bendraamžiai, o patiriamos istorijos stebinančios, neįprastos. Pamatę, kokio didžiulio susidomėjimo ir palaikymo tarp mokytojų šie seansai sulaukė, supratome, kad turime ieškoti galimybių, kaip patenkinti šį poreikį“, – pradžią prisimena festivalio „Nepatogus kinas” įkūrėjas Gediminas Andriukaitis.
Tuo metu Lietuvoje trūko ne tik sistemingo audiovizualinio turinio ugdymui, bet ir legalių sprendimų mokykloms. Taip atsirado platforma, suteikianti pedagogams prieigą prie atrinktų dokumentinių filmų ir metodinių priemonių.
Per pirmus metus – 7 filmai ir 700 registruotų vartotojų. Šiandien – daugiau nei 6 100 švietimo sektoriaus darbuotojų ir per 50 filmų. Platforma tapo daugiau nei turinio biblioteka, o erdve pokalbiui rimtomis temomis: apie tapatybę, socialinę nelygybę, istorines traumas ar moralinius pasirinkimus.
„Su šiomis temomis reikia susidurti, jose išgyventi, permąstyti, išbūti nepatogume, tačiau tam reikia saugios erdvės. Būtent taip, pasitelkus kiną, galima nukeliauti į kito asmens pasaulį, pažinimą, patiems patirti sudėtingas situacijas ir išmokti apie visas patirtis kalbėtis. Jos tarsi atsirakina“, – pasakoja programos „Nepatogaus kino klasė” vadovė Sandra Gaučiūtė. Pasak jos, čia itin svarbi edukacijos dalis – refleksija, pokalbis, metodinis darbas, padedantis patirtį paversti supratimu. Edukacijas po dokumentinių filmų peržiūros veda profesionalūs edukatoriai arba patys mokytojai, naudodamiesi platformoje esančiomis ekspertų metodinėmis priemonėmis.
Ne mažiau svarbus čia ir pats veikimo modelis. Partnerių dėka šiandien tai vienintelė kino platforma Lietuvoje, kurioje pedagogams prieinamas legalus edukacinis dokumentinis kinas be finansinių barjerų. Įsigytos filmų licencijos atveria galimybę filmus naudoti ugdymo procese teisėtai.
Mecenatystei skiria 5 proc. metinio pelno
„Nepatogaus kino klasė“ yra viena iš 20 organizacijų, su kuriomis šiandien dirba „Baltisches Haus“. Įmonė mecenatystei skiria 5 proc. nuo savo metinio pelno – apie tūkst. eurų per metus, paskirstomų trims kryptims: kultūrai, švietimui ir
Bendrovė sąmoningai renkasi ilgalaikius santykius su partneriais ir siekia apčiuopiamo socialinio pokyčio, su organizacijomis kryptingai bendradarbiaudama trejų metų ciklais. Taip, pasak A. Masionio, „Baltisches Haus“ gali daugiau dėmesio skirti kiekvienos jų strategijai, iššūkiams ir tikslams, kuriuos kasmet kartu aptaria.
„Dalis organizacijų yra ilgamečiai mūsų partneriai, su kuriais buvo pradėta bendradarbiauti akcininkų iniciatyva. Mecenatystės veiklą jie ilgą laiką kuravo patys. Bet prieš kelerius metus sutarėme, kad didžiąją dalį šios veiklos perimsime mes kaip įmonė. Kitą dalį organizacijų atsirinkome paskelbę viešą konkursą. Pirmiausia vertinome komandas – ar organizacija aiškiai supranta savo misiją, ar turi strategiją, ar geba įsivertinti rezultatus. Tai gali atrodyti gana struktūruotas požiūris, tačiau siekiant apčiuopiamo rezultato tokie kriterijai yra būtini“, – teigia A. Masionis.
Kriterijai, pagal kuriuos buvo pasirinkta būtent ši komanda
Kalbėdamas apie sprendimą užmegzti partnerystę su „Nepatogaus kino klase“, A. Masionis pirmiausia būtent ir išskyrė stiprią, entuziastingą, siekiančią auginti savo organizaciją komandą. Taip pat sutapo požiūris ir kitais aspektais.
„Mums rūpi regioninis pasiekiamumas, nes yra didžiulė atskirtis tarp didmiesčių ir mažesnių miestų. Todėl mums labai svarbu, kad organizacijos, kurias remiame, dirbtų visoje Lietuvoje. „Nepatogaus kino klasė“ turėjo tą kryptį – pasiekti kuo daugiau žmonių – ir mūsų matymas sutapo. Taip pat norime skirti dėmesį jaunam, dar ieškančiam savo tapatybės, žmogui, ypač augančiam regionuose, kur trūksta galimybių apmąstyti svarbias temas. Jei jos pasieks jį tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, yra didelė tikimybė, kad tai turės įtakos jo nuostatų formavimuisi“, – kalba A. Masionis.
Tačiau net ir aiški kryptis savaime negarantuoja ryšio. Kyla klausimas – kaip šiandien prieiti prie jauno žmogaus, kuris gyvena kitokiame informaciniame lauke nei ankstesnės kartos?
„Reikia suprasti, kaip jaunuoliai priima informaciją ir kaip ją apdoroja, ir kalbėti su jais atitinkamais būdais. Vienas jų – per šiuolaikines technologijas, tokias kaip virtuali realybė (VR). Konkurso metu pastebėjome nemažai tokių organizacijų, kurios veikia iš inercijos, joms trūksta platesnio matymo. O „Nepatogaus kino klasė“ šiuo požiūriu išsiskyrė – jie ieško naujų metodų, žvelgia į problematiką ne tik lokaliai, bet ir globaliai“, – paaiškino A. Masionis.
Partnerystė suteikė pasitikėjimo bei galimybes
Nevyriausybinių organizacijų veikla, paprastai remiama trumpalaikiu projektiniu finansavimu ir būtent todėl, pasak A. Masionio, joms sudėtinga planuoti veiklą ilgesniam laikui.
„Sukurti platformą, sukaupti turinį, parengti metodologiją ir pasiekti tikslines grupes reikia laiko – tai neįvyksta per pusę metų. Tokioms organizacijoms yra labai svarbus stabilumas. O mūsų vaidmuo ir yra būti šalia ilgą laiką, suteikti tą stabilumą ir galimybę dirbti kryptingai. Tuomet galima ne tik nuveikti daugiau, bet ir įsivertinti rezultatus, o pačiai organizacijai – tvirčiau įsipareigoti savo misijai“, – kalba A. Masionis.
Būtent šiame etape, kai platforma jau buvo įsitvirtinusi, bet siekė plėstis toliau, „Nepatogaus kino klasei“ svarbi tapo partnerystė su „Baltisches Haus“.
„Ši partnerystė su mumis iš tiesų atvėrė naujas galimybes, suteikė daugiau laisvės, pirmiausia diegiant inovacijas ir mąstant apie mūsų platformos tvarumą, ilgalaikį poveikį. Partnerio paramą investavome į VR edukacijos modelio tobulinimą, pradėjome sistemingai dirbti su mokyklomis, taip pat įtraukėme ir NVO partnerių. Tiek papildomi resursai, tiek partnerio konsultacijos mūsų bendravimo pradžioje suteikė pasitikėjimo, kad galime drąsiau galvoti apie plėtrą“, – teigia festivalio „Nepatogus kinas” įkūrėjas G. Andriukaitis.
Jo teigimu, tai davė stiprų rezultatą – išaugo edukacijų skaičius mokyklose festivalio metu, didėjo edukacijų mokslo metų metu skaičius, buvo atnaujinta platformos infrastruktūra ir dabar galima matyti dar tikslesnius duomenis apie tai, kaip pedagogai ir švietėjai dirba su filmais klasėse, kiek vaikų pasiekia.
About the Author
