Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, artėjant Seimo pavasario sesijos pradžiai, susitiko su Seimo Pirmininku Juozu Oleku ir Seimo valdybos nariais.
Prezidentas pažymėjo, kad geopolitinė situacija tampa vis sudėtingesnė ir mažiau prognozuojama. Jau ketverius metus vykstanti pilnos apimties Rusijos invazija į Ukrainą nepaliauja kelti įtampas mūsų regionui. Papildomi konfliktų židiniai Artimuosiuose Rytuose taip pat paveiks visą pasaulį saugumo, energetinių išteklių kainų ir prieinamumo, ekonomikos kontekstuose.
„Tai nauji, papildomi iššūkiai, tačiau turime siekti ir mūsų valstybės vidaus klausimų nuoseklaus sprendimo. Seimui teks iššūkis rasti subalansuotus variantus siekiant rūpintis šalies saugumu nuo išorės grėsmių ir tuo, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas, gyvenimo sąlygų gerėjimas. Be to, būtina ieškoti sprendimų įsisenėjusiems iššūkiams, tokiems kaip gimstamumo mažėjimas“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas padėkojo Seimo vadovybei už praeitoje rudens sesijoje nuveiktus svarbius darbus: patvirtintą valstybės biudžetą su 5,38 proc. BVP gynybai, sureguliuotus sveikatos sistemos priemokų reguliavimo klausimus, taip pat laipsnišką privalomojo sveikatos draudimo įmokos už valstybės draudžiamus asmenis didinimą, fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus.
Kalbėdamas apie laukiančius Seimo pavasario sesijos darbus, Lietuvos vadovas akcentavo pagrindinius prioritetus: saugumas, sprendimai dėl gimstamumo didinimo, tvarus ekonomikos augimas.
„Svarbu užtikrinti sklandų Tauragės poligono plėtros ir Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymų svarstymą. Krašto apsaugos ministerija ir Vyriausybė deda dideles pastangas, kad asmenims būtų teisingai atlyginta už jų nekilnojamąjį turtą, sprendžia individualias gyventojų situacijas. Bendras ir platus klausimo palaikymas Seime yra svarbus mūsų pasitikėjimui krašto apsaugos sistema, kariuomene ir saugumo užtikrinimu ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, kalbant apie gimstamumo didinimą, reikalinga nuo pasyvaus statistikos stebėjimo pereiti prie aktyvaus bandymo pakeisti ilgalaikes nepalankias tendencijas. Greitu metu priimant sprendimus, kurie iš karto duotų pozityvų efektą ir kuriant tokią visa apimančią sistemą, kuri užtikrintų ilgalaikį gimstamumo kreivės didėjimą.
Prezidentas atkreipė dėmesį, jog konfliktai Artimuosiuose Rytuose daro neigiamą poveikį energetinių resursų kainai, akivaizdu, jog dėl to strigs ar išbrangs logistinės grandinės.
„Turime imtis veiksmų, padedančių mūsų pramonei stabilizuoti energetinių išteklių, visų pirma elektros, kainas ir išlaikyti konkurencingumą. Būtina mobilizuoti investicijas į kelių būklės gerinimą ir pritaikymą kariniam mobilumui. Taip pat svarbu rūpintis prieiga prie finansinių resursų, užtikrinant, jog esami vidiniai finansiniai ištekliai pasiektų mūsų verslo, valstybės investicinius projektus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pristatė Seimo valdybai savo siūlomas į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti teisėkūros iniciatyvas.
Siekiant toliau mažinti senjorų skurdą ir didinti pensijų pakeitimo normą, siūloma tobulinti papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą, apibrėžiant panaudotinų papildomų lėšų papildomam pensijų indeksavimui mažiausią galimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato dalį.
Prezidentas taip pat ragina siekti sudaryti galimybes įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus ne tik naujuose, bet ir jau įrengtuose kelių infrastruktūros objektuose. Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės spręsti nepakankamą kelių infrastruktūros finansavimą, nedarant poveikio biudžeto deficitui.
Šalies vadovas inicijuoja įstatymų projektų paketą, kurio tikslas – įveiklinti indėlius ekonomikoje, leisti gyventojams savanoriškai užsidirbti iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, pagerinti finansavimo (kreditavimo) galimybes ekonomikos plėtrai per Nacionalinį plėtros banką.
Prezidentas siūlys Seimui svarstyti GPM įstatymo projektą, kurio tikslas – taikyti 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą gimus antram ir trečiam vaikui. Šią lengvatą siūloma taikyti terminuotai ir socialiai atsakingu būdu – atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Lengvata galiotų už naujagimius, gimusius preliminariai nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2032 metų, o šios lengvatos naudą, kaip sąlyginį mokesčių kreditą, naujagimių tėvai galėtų materialiai realizuoti kur kas ilgesniu periodu – 2030–2040 m. Tokiu būdu elgsenos paskata veiktų iš karto, o fiskalinis poveikis biudžetui išsitęstų per ilgą laikotarpį.
Šalies vadovas taip pat registruos Pelno mokesčio įstatymo projektą, kurio tikslas – tėvams su vaikais (ypač mamoms) pagerinti konkurencines sąlygas darbo rinkoje, numatant nuolatines pelno mokesčio paskatas darbdaviams, įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų. Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį, galėtų būti atskaitomos ne mažiau 1,5 karto.Biudžeto prasme tokia mokestinė paskata būtų arti fiskalinio neutralumo.
Planuojamas ir Sveikatos draudimo įstatymo projektas, kurio tikslas – išsaugoti būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas regionuose šeimoms su vaikais, įtvirtinti bazinių regiono sveikatos paslaugų tikslinį finansavimą.
Bus teikiamas Lietuvių gestų kalbos įstatymo projektas, kurio tikslas – suteikti lietuvių gestų kalbai visavertės ir nepriklausomos kalbos statusą, užtikrinti lietuvių gestų kalbos saugojimą, tyrimus, norminimą bei mokymą ir vartojimą, užtikrinti asmenims, turintiems klausos negalią, teisę mokytis lietuvių gestų kalbos, gauti švietimą gestų kalba, teisę vartoti gestų kalbą viešajame ir privačiame sektoriuose.
Prezidentas inicijuos įstatymų projektų paketą, kurio tikslas – sudaryti teisines prielaidas diferencijuoti elektros energijos reguliuojamos dalies nustatymą energijai imliam verslo sektoriui. Tai padėtų nedelsiant sustiprinti Lietuvos pramonės konkurencingumą. Priemonė, skirta pramonės konkurencingumui, modeliuojama taip, kad ji būtų valstybės biudžeto deficitui neutrali. Numatoma laikinai apie 25 proc. dydžiu sumažinti reguliuojamą (infrastruktūros dedamosios) elektros kainos dalį energijai imliam verslo sektoriui 2027–2031 m. (5 metų) laikotarpiu, o didėjant nuosavos generacijos mastui ir elektros vartojimui, 2031–2038 m. (7 metų) laikotarpiu būtų verslo sugrąžinta.
Galiausiai bus teikiamas ir įstatymų projektų paketas, kuriuo siekiama įteisinti mediaciją baudžiamajame procese ir užtikrinti nukentėjusių asmenų teisę į patirtos žalos atlyginimą.
Prezidentas taip pat priminė savo pasiūlymą dėl migracijos politikos griežtinimo, dėl kurio jau vyksta aktyvios diskusijos su Vyriausybe ir Seimu. Čia planuojami įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – sukurti laikino darbo leidimo sistemą, pagal kurią leidimas užsieniečiams būtų išduodamas daugiausiai 2 metams (darbo pas konkretų darbdavį tikslu), o po to užsienietis turėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams. Tai užtikrintų, kad verslas greitai prisitrauktų trūkstamą darbo jėgą, tačiau šie užsieniečiai netaptų nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
About the Author
