„Aš, tapdamas šauliu, jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas Lietuvos valstybei, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką…“ – šie priesaikos žodžiai Kovo 11-ąją skambės daugelyje šalies miestų ir ne tik.
Daugiau nei tūkstantis suaugusiųjų ir jaunuolių priesaikos bei pasižadėjimo žodžius tars Vilniuje, Kaune, Prienuose, Biržuose, Juodaičiuose, Plateliuose ir kt. Ištikimybę Lietuvai prisieks ir diasporos lietuviai Hamburge, Briuselyje ir Dubline. Airijoje tai bus pirmoji šaulių priesaika istorijoje.
„Čia susipažįstu su nuostabiais žmonėmis, su kuriais kartu mokomės, linksmai leidžiam laiką ir tobulėjam. Šaulių sąjunga man suteikia ne tik galimybę įdomiai praleisti laiką, bet ir įgauti naujų žinių, patirčių, bei draugų. Duodama pasižadėjimą tampu tikra šios bendruomenės dalimi“, – sako 15-metė kandidatė į jaunuosius šaulius Emilija.
Emilija kartu su bene penkiais šimtais bendraamžių jaunojo šaulio pasižadėjimą Lietuvai duos Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Šalia jaunuolių stovės kone dar tiek pat suaugusiųjų, kurie tars šaulio priesaikos žodžius. Kaune Šaulių sąjungos nariais ruošiasi tapti apie pusantro šimto valstybės likimui neabejingų Lietuvos piliečių. Kaip ir dar keli šimtai – kituose Lietuvos ir Europos miestuose.
„Susidomėjimas Šaulių sąjungos veikla ir galimybė aktyviai prisidėti prie Lietuvos gynybos bei klestėjimo, tapo viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių mane po ilgų metų užsienyje sugrįžti į Tėvynę, – sako 26-ereių kandidatė į šaulius Viltė. – Gimiau jau laisvoje ir sparčiai augančioje valstybėje, todėl siekiu visomis savo galimybėmis prisidėti, kad okupacijos realybė liktų tik istorijos knygų puslapiuose. Šaulių sąjunga ypač patraukė savo įvairių veiklų gausa, tad nekantrauju prisidėti prie jos augimo ir kartu augti pati“.
37-erių kandidatas į šaulius Laurynas pasakoja apsisprendęs tapti šauliu vedinas vidinio nerimo dėl mylimos Lietuvos, savo ateities bei troškimo prisidėti prie Lietuvos stiprybės ir gerovės ne tik žodžiais ar finansine parama, bet ir realiu dalyvavimu: „Man svarbu ugdyti reikiamus įgūdžius, būti pilietiškam, būti bendruomenės dalimi, jaustis saugiau ir labiau įprasmintam“.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga vienija 18,3 tūkstančių narių. Galima sakyti, tai tarsi Lietuvos visuomenės žiedas, nes naujausio tyrimo duomenimis, didžioji dauguma suaugusiųjų šaulių turi aukštąjį išsilavinimą, absoliuti dauguma – dirbantys, ketvirtadalis – įmonių savininkai ir vadovai.
Dauguma žmonių teigia, kad stoti į Šaulių sąjungą juos motyvavo noras aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, jeigu toks poreikis iškiltų. Kiti svarbūs motyvai buvo noras žinoti, kaip elgtis krizinių situacijų ar karo metu bei noras išmokti apsaugoti save ir savo šeimą. Kiti ieškojo prasmingos ar aktyvios veiklos.
Šaulių sąjunga šiandien siūlo daugiau nei dvidešimt veiklos krypčių: nuo bepiločių sistemų, kibernetikos, informacinių ar psichologinių operacijų pajėgumo iki kinologijos, maitinimo, logistikos, inžinerijos ir net mažosios aviacijos. Šauliai gali rinktis tiek ginkluoto pasipriešinimo, tiek neginkluoto pasipriešinimo kelią.
„Praplėtėme šauliškų specialybių sąrašą, nes karas gali būti labai įvairus. Svarbiausia yra galva, ir mūsų Tėvynei brangiai apsaugoti reikia skirtingų specialistų, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis. – Vyksta robotizacija ir dronizacija, todėl labai svarbu pritraukti daugiau jaunimo. Siekiame, kad kiekviename mieste būtų jaunųjų šaulių, kibernetikos, robotikos, dronų, medicinos pajėgumai. Reikia auginti specialistus, pradėję jauni, trisdešimties jie jau bus profesionalai“.
About the Author
