Per 36 metus, prabėgusius nuo Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos, mūsų valstybės pasiekimai akivaizdūs: iš Vakarų valstybių standartus besivejančios šalies ji tapo pažangiausių šalių lygiaverte partnere, permainų iniciatore, o kai kada ir rimta konkurente. Ši pažanga nebūtų buvusi įmanoma be mūsų šalies piliečių santarvės, gebėjimo susitelkti krizės akivaizdoje ir visuomenės socialinio atsparumo, kurį Lietuva rodė per 36 metus žengdama Atkurtos Nepriklausomybės keliu.
„Etapiniai tokio pilietinio susitelkimo ženklai – Sąjūdžio laikotarpis, vienaprasmis balsavimas už Nepriklausomybės atkūrimą ir atkurtos valstybės Konstituciją, integracijos į Europos Sąjungą ir NATO palaikymas, ištvermė ir tarpusavio pagalba 2009-ųjų metų ekonominės krizės ir COVID-19 pandemijos metu – iki šios dienos išliekančios išskirtinai proeuropietiškos ir demokratinės nuostatos. Mus vienija ir iniciatyvumas bei verslumas – tiesa, pradiniu atkurtos Nepriklausomybės laikotarpiu pasireiškęs itin aktyvia emigracija, tačiau netrukęs virsti brandžiomis verslo iniciatyvomis, o antruoju ir trečiuoju naujo tūkstantmečio dešimtmečiais lėmęs pasigėrėtiną ekonominį pakilimą”, – sako Valstybės pažangos tarybos narys, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius studijoms ir mokslui Giedrius Viliūnas, rytoj moderuosiantis viešą diskusiją „Socialinis atsparumas – Kovo 11-osios palikimas: kaip jį stiprinsime ateityje?“.
Ši diskusija Vyriausybės rūmuose organizuojama siekiant aptarti iššūkius ir pokyčius, kurie reikalingi siekiant Lietuvos pažangos socialinio atsparumo plotmėje.
Kaip pastebi diskusijos moderatorius, politinę ir ekonominę Lietuvos pažangą lydi ir šešėlis – senėjanti visuomenė, socialinė ir regioninė atskirtis, ribotas pilietinis aktyvumas, nepasitikėjimas valstybės institucijomis. „Įveikus demokratinių institucijų kūrimo, valstybės saugumo užtikrinimo, ekonominės transformacijos iššūkius, tolesniam Lietuvos klestėjimui būtina sustiprinti visuomenės socialinio atsparumo pagrindus“, – pažymi jis.
„Turime suvokti, kad valstybės pažangos sąvoka yra plati – ji apima ne tik ekonominę, technologinę, bet ir socialinę, ir kultūrinę sritį. Neabejoju, kad jei paklaustume Lietuvos piliečio, kuri iš šių sričių jam svarbiausia, tai jis pirmiausia paminėtų socialinį saugumą, teisingumą, visuomenės santarvę – tai, kas grindžia taip pat plačiai suprantamą visuomenės gerovę. Ar per 36-erius atkurtos Nepriklausomybės metus paklojome jai tvirtus pagrindus? Būtent apie tai diskutuosime antradienį su Valstybės pažangos tarybos nariais, mokslininkais ir Ministrės Pirmininkės komandos atstovu“, – teigia G. Viliūnas.
Diskusijoje apie Lietuvos visuomenės socialinį atsparumą ir jo ugdymą, atliepiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ , diskutuos Valstybės pažangos tarybos nariai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros vedėjas Viktoras Bachmetjevas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja ir Ministrės Pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur.
Diskusijoje kviečiami dalyvauti visi norintieji, iš anksto užpildę šią anketą.
Prieš diskusiją, 16.30 val., Vyriausybės rūmų II aukšto fojė įvyks Laimos Tubelytės-Kriukelienės parodos „Lietuvos istorija drobėse“ atidarymas. Ši ekspozicija – tai vizualus pasakojimas apie Lietuvos valstybingumo kelią. Monumentaliose drobėse atgyja lemtingi mūšiai, istoriniai sprendimai ir asmenybės, kūrusios mūsų valstybės pamatus. Tai žvilgsnis į praeitį, kuris šiandien skamba ypač prasmingai – kaip priminimas apie laisvės kainą, atsakomybę ir pasididžiavimą savo šalimi.
Atvykstant į šiuos renginius būtina turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
2026 m. kovo 11-ąją švęsime Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną. Dieną, kuri atvėrė Lietuvos visuomenei unikalias savirealizacijos galimybes. Prieš 36 metus Kovo 11-ąją žinia apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pasklido po visą pasaulį. Šiandien mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kurti klestinčią Lietuvą ir būti atsakingi už jos ateitį. Kviečiame švęsti laisvę – vertinant praeitį, įgytą patirtį ir jau šiandien veikiant dėl Lietuvos ateities!
About the Author
