Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
Rekordiškai mažėjantis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje keičia ne tik darbo rinkos statistiką, bet ir finansinius įpročius. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. darbo pajamų atotrūkis sumažėjo iki 8,5 proc. – mažiausio lygio per visą stebėjimo laikotarpį. Kartu su augančiomis pajamomis keičiasi ir moterų finansiniai sprendimai: vis daugiau jų dalį uždirbtų pinigų skiria ne tik vartojimui ar taupymui, bet ir investavimui. Kitaip tariant, stabiliau darbe besijaučiančios moterys vis drąsiau įdarbina ir pinigus.
Tai rodo ir SEB banko investuotojų duomenų analizė. Nors investuojančių vyrų Lietuvoje vis dar yra daugiau, moterų dalis nuosekliai auga ir pamažu artėja prie labiau subalansuoto rodiklio. Jei 2023 m., SEB banko duomenimis, moterys sudarė 41,8 proc. visų investuotojų, tai 2025 m. jų dalis jau siekė 43,1 proc. Pokytis gali atrodyti nedidelis, tačiau finansiniuose įpročiuose būtent tokie nuoseklūs žingsniai dažniausiai ir rodo ilgalaikę tendenciją.
Paprasčiau tariant, mažėjantis atlyginimų atotrūkis reiškia ne tik didesnes pajamas šiandien, bet ir didesnes galimybes kurti finansinį saugumą rytoj. Vis daugiau moterų Lietuvoje tai supranta ir pradeda naudotis investavimo galimybėmis.
Palyginus Baltijos šalis, Lietuva išsiskiria sparčiausiu investuojančių moterų skaičiaus augimu absoliučiais skaičiais. SEB duomenimis, Estijoje moterų dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 42,6 proc. iki 43,2 proc., o Latvijoje dinamika buvo kiek kitokia – 2024 m. moterų dalis sumažėjo iki 39,3 proc., nes vyrų investuotojų skaičius augo sparčiau. Vis dėlto 2025 m. proporcija Latvijoje vėl atsistatė.
Tai rodo, kad Baltijos šalyse moterų investavimas pamažu tampa vis labiau įprastu finansiniu pasirinkimu, o Lietuva šioje srityje demonstruoja gana ryškų pagreitį.
Įdomu tai, kad Lietuvoje investuojančių moterų skaičius 2023–2025 m. augo sparčiau nei vyrų visose amžiaus grupėse iki 64 metų. Didžiausią investuojančių moterų skaičių sudaro 36–50 metų amžiaus grupė. Tai moterys, kurios dažniausiai jau turi stabilias pajamas, aiškesnius finansinius tikslus ir pradeda aktyviau planuoti ateitį. Tačiau procentiniu augimu labiausiai išsiskiria jauniausia investuotojų karta. 18–25 metų moterų, pradėjusių investuoti, skaičius per trejus metus išaugo net 186 procentų. Sparčiai auga ir 26–35 metų amžiaus grupė – čia moterų investuotojų skaičius didėjo 103 proc., kai vyrų – apie 60 proc.
Tai labai svarbus signalas, mat investavimas labiau primena maratoną nei sprintą – svarbiausia pradėti kuo anksčiau ir judėti nuosekliai, nes laikui bėgant rezultatą vis labiau augina sudėtinių palūkanų efektas. Net ir nedidelės, bet reguliarios sumos per ilgesnį laikotarpį gali virsti reikšmingu kapitalu.
Vis dar gana dažnai girdimas argumentas „pradėsiu investuoti tada, kai uždirbsiu daugiau“. Tačiau šiandien investavimo galimybės gerokai pasikeitusios. Investuoti galima pradėti nuo nedidelių sumų, pasirinkti diversifikuotus sprendimus ir rizikos lygį, atitinkantį asmeninius finansinius tikslus. Kitaip tariant, investavimas nebėra veikla, skirta tik tiems, kurie jau sukaupė didelį kapitalą, ar turi specialių žinių.
Todėl laukimas kartais tampa ne strategija, o tiesiog prarastu laiku.
Keičiasi ir investuotojų portfeliai. Per pastaruosius trejus metus SEB banke tiek moterų, tiek vyrų portfeliuose ryškiai padidėjo ETF dalis.
Lietuvoje ETF dalis moterų portfeliuose išaugo nuo 7 proc. iki 31,7 proc., o vyrų – nuo 9,7 proc. iki 32,5 proc. Tai rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi paprastesnius, aiškesnius ir diversifikuotus sprendimus.
Prie šios tendencijos prisideda ir automatizuoti investavimo įrankiai – investicijų robotas ir mikro investavimo paslauga. Net 67 proc. investuotojų renkasi būtent tokius sprendimus, leidžiančius investuoti reguliariai, o portfelį valdyti paprastai.
Kalbant apie investavimą, dažnai akcentuojamos žinios, rinkų analizė ar rizika. Tačiau iš tiesų svarbiausia yra ne sudėtinga strategija, o įprotis. Panašiai kaip rūpinamės fizine ar emocine sveikata – reguliariu judėjimu, miego režimu ar subalansuota mityba – taip ir finansinę sveikatą kuria nuoseklūs, disciplinuoti veiksmai. Reguliariai investuojant net ir nedideles sumas formuojamas įprotis, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių finansinio saugumo pagrindų. Investavimas šiandien yra gerokai prieinamesnis nei prieš dešimtmetį. Todėl įsitikinimas, kad pirmiausia reikia sukaupti didelį kapitalą, turėti daug laiko ar itin gilių finansų žinių, dažnai yra labiau mitas nei reali kliūtis.
Vis daugiau moterų Lietuvoje tai jau supranta ir pradeda žengti pirmuosius žingsnius investavimo link. Tendencija aiški – moterys ne tik uždirba daugiau, bet ir vis aktyviau rūpinasi savo finansine ateitimi.
About the Author
