Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įspėja, kad į statybų sektorių įsiliejus stambiam užsakovui – valstybei – NT vystytojai turės iš naujo peržiūrėti nusistovėjusias taisykles ir anksčiau suplanuotas strategijas. NT pirkėjus taip pat paveiks intensyviai įgyvendinami gynybos infrastruktūros projektai, gali tekti ilgiau laukti vystomų projektų pabaigos. Panašios tendencijos formuojasi visose Baltijos šalyse.
Pasak NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovo Mindaugo Kulboko, NT sektorius turi iš naujo peržiūrėti iki šiol galiojusias veiklos strategijas, kurias keičia geopolitinės situacijos padiktuoti sprendimai. Sprendimas daugiau nei 5 proc. BVP skirti gynybai reiškia, jog valstybė pereina į ilgalaikį statybos režimą.
„Praktiškai tai reiškia, kad didelės apimties gynybos projektų – bazių, miestelių, poligonų – užsakovai konkuruos dėl tų pačių rangovų, medžiagų kaip ir komercinių ar gyvenamųjų projektų“, – sako M. Kulbokas. Anot jo, tai nulems aukštesnę statybos rangos kainų apatinę ribą ir ilgesnius projektų įgyvendinimo terminus.
Valstybė NT rinkoje kaip reikšminga žaidėja dalyvaus iki 2030–2035 metų – tokia numatyta strateginių gynybos objektų vystymo trukmė. „Tai nauja realybė. Dalis pajėgumų bus nukreipta į gynybos projektus“, – pažymi M. Kulbokas.
Statybų sektoriaus pajėgumai taps strateginiu resursu. Kaip jį teisingai paskirstyti tarp valstybės poreikių ir komercinės plėtros? Tokį klausimą kelia ne tik Lietuvos NT ekspertai, panašios tendencijos formuojasi visose Baltijos šalyse. „Valstybė tapo didžiausiu klientu, o kai toks klientas ateina su biudžetu ir terminais, rinka prisitaiko ne visada taip greitai, kaip norėtų pirkėjas. Nebus lengva ir paprasta balansuoti tarp valstybinių ir komercinių bei gyvenamųjų objektų užsakymų“, – teigia M. Kulbokas ir įspėja, kad veikti pagal iki šiol nusistovėjusias taisykles bent kurį laiką nebus įmanoma.
NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną būtent Lietuvos NT rinkai būdingą faktorių. Galimybė išsiimti sukauptas lėšas iš antros pensijų pakopos fondo sukuria lūkestį dėl papildomos kapitalo injekcijos į NT rinką. „Statistinis lietuvis vis dar galvoja paprastai – jei ateitis neaiški, bent sienos turi būti mano. Tokia tradicinė logika, ir ji niekur nedingo. Paklausa būstui bus aukšta“, – neabejoja M. Kulbokas. Jis pastebi tendenciją, kad žmonės linkę investuoti į pirmąjį vaikų būstą, o konkurenciją vystytojams sudarys ilgiau nei penkerius metus išlaikytas būstas antrinėje rinkoje.
„Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas Olofas Sundbladas pastebi, kad investuotojai daugiausia dėmesio skiria savo vidaus rinkoms. „O tai reiškia, kad investicijų rinkoje šiuo metu dominuoja vietos investuotojai, kurie laikosi pridėtinės vertės strategijos arba ieško didelio pelningumo NT. Dėl užsienio institucinių investuotojų trūkumo investicinė veikla išliko nedidelė, nepaisant labai palankių bankų skolinimo sąlygų“, – sako O. Sundbladas. Jis pažymi, kad vis dėlto kai kurie segmentai rodo didesnį investuotojų pasitikėjimą.
„Investicijos į mažmeninės prekybos, sandėliavimo ir logistikos turtą ir toliau išlieka sėkmingos, mažiau aktyvus yra biurų segmentas“, – sako „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas.
„Peržiūrėkite nekilnojamąjį turtą“ („Rethink Real Estate“) – tai pagrindinė 2026 m. Šiaurės šalių nekilnojamojo turto forumo „Nordic Real Estate Forum 2026“ tema. Forumo organizatoriai akcentuoja būtinybę kritiškai įvertinti esamus verslo modelius, investavimo strategijas ir plėtros praktiką, atsižvelgti į tai, kad ekonominė, geopolitinė ir technologinė aplinka negrįžtamai pasikeitė.
Forumo metu kone 60 tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų nagrinės įvairius NT rinkos aspektus – nuo makroekonomikos ir investicijų iki plėtros bei turto naudojimo. Ekspertai analizuos, kaip pasaulinės ekonomikos tendencijos ir pinigų politika veikia NT rinkas, kaip nustatyti vertę kintančioje aplinkoje, ir kurios turto klasės bei rinkos artimiausiu metu turi didžiausią potencialą. NT ekspertai taip pat dalinsis įžvalgomis apie gyvenamojo NT iššūkius, „PropTech“plėtrą bei dirbtinio intelekto poveikį NT sektoriaus ateičiai.
Forume dalyvaus beveik 400 dalyvių iš daugiau nei 15 šalių.
NT konferencija „Nordic Real Estate Forum“, kurią organizuoja Estijos nekilnojamojo turto asociacija, vyks kovo 4 d. „Tallinn Creative Hub“.
Apie „Nordic Real Estate Forum“:
Jau 23 metus Estijos nekilnojamojo turto asociacija organizuoja nekilnojamojo turto konferencijas, kuriose dalyvauja 10 000 dalyvių ir 1 000 pranešėjų iš daugiau nei 20 šalių. Kiekvienais metais Šiaurės šalių nekilnojamojo turto forumas Taline suburia pirmaujančius verslo ir nuomonės formuotojus.
„Nordic Real Estate Forum 2026“ partneriai: „Swedbank“, „Newsec“, „East Capital“, „Colonna Capital“, „Glimstedt“, Talino uostas ir „Sirin Development“.
Forumą organizuoja Estijos nekilnojamojo turto įmonių asociacija, Estijos nekilnojamojo turto vertintojų draugija, Estijos nekilnojamojo turto brokerių rūmai ir „Corpore Conferences“.
About the Author
