Savivaldybėms, patenkančioms į potvynių rizikos teritorijas, nuo šiol nebereikės remtis apytiksliais skaičiavimais ar skirtingais duomenų šaltiniais. Valstybės duomenų agentūra, sujungusi turimus duomenis, sukūrė naują interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas.
Nuo poreikio iki sprendimo
Sprendimas sukurtas reaguojant į savivaldybių poreikį teikti tikslius duomenis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinamą potvynių rizikos mažinimo priemonę „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“.
Iki šiol savivaldybėms, rengiančioms įvairius rizikų planus, paraiškas ir pažymas, tekdavo nurodyti:
- kiek gyventojų gyvena potvynių rizikos teritorijose;
- kiek pastatų patenka į užliejimo zonas;
- kokia teritorija būtų paveikta skirtingų scenarijų atveju.
Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reikalavimuose nustatyta, kad pateikiami duomenys turi būti tikslūs. Valstybės duomenų agentūros agreguotas žemėlapis suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti ir vertinti aktualius ir tikslius rodiklius.
Oficialūs ir aktualūs duomenys
Šis įrankis sukurtas naudojant Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, juos jungiant su georeferencinio pagrindo kadastro duomenimis (pastatų geometrijomis), Gyventojų registro duomenimis apie deklaruotų gyventojų skaičių pagal adresą, taip pat Adresų registro adresų duomenimis ir koordinatėmis.
Duomenys sistemoje atsinaujina automatiškai, todėl savivaldybės visada mato aktualią informaciją.
Šiuo interaktyviu įrankiu dėl duomenų saugumo gali naudotis tik autorizuoti analitinės erdvės „Savivaldos DataLab“ vartotojai – savivaldybių, civilinės saugos ir kitų atsakingų institucijų atstovai. Suinteresuotiems asmenims įprastas potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis yra prieinamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros svetainėje.
Kaip veikia žemėlapis?
Sistema veikia GIS (Geografinės informacinės sistemos) pagrindu: oficialūs potvynių teritorijų poligonai susiejami su adresų taškais arba pastatų geometrijomis. Jei bent vienas pastato kontūro taškas patenka į užliejimo zoną – laikoma, kad pastatas patiria riziką. Sistema leidžia pasirinkti konkrečią savivaldybę, pažymėti dominančią teritorijąir matyti adresų ir gyventojų skaičių, taip pat eksportuoti duomenis.
Aplikacijoje taikomi trys skirtingi scenarijai:
- didelės tikimybės potvynis,
- vidutinės tikimybės potvynis,
- ekstremalių situacijų potvynis.
Išskiriami šie potvynių tipai:
- upių potvyniai (pavasariniai, susiję su sniego tirpsmu),
- pakrančių (jūros) potvyniai.
Verta paminėti, kad konvertuojant rastrinius potvynių duomenis į vektorinius poligonus, ribų paklaida gali būti iki 3 metrų. Tai susiję su duomenų apdorojimo techniniais apribojimais ir neturi esminės įtakos bendram rizikos vertinimui.
Pridėtinė vertė – viena tiesos versija
Šis interaktyvus žemėlapis leidžia savivaldybėms vertinti riziką pagal skirtingus galimus scenarijus. Sprendimas užtikrina vieną patikimą duomenų šaltinį, greitesnį reagavimą ekstremalių situacijų atveju ir suteikia galimybę integruoti papildomus socialinius ar infrastruktūros rodiklius.
Tai leidžia savivaldybėms ne tik teikti paraiškas finansavimui, bet ir realiai modeliuoti evakuacijos scenarijus, planuoti socialinės pagalbos bei civilinės saugos veiksmus. Nors įrankis yra interaktyvus ir intuityvus, Valstybės duomenų agentūra, siekdama užtikrinti kuo sklandesnį jo naudojimą, reguliariai organizuoja analitinės erdvės „Savivaldos DataLab“ mokymus savivaldybių atstovams. Būtent potvynių rizikos žemėlapio apžvalga ir mokymai viešojo sektoriaus specialistams vyks jau šį penktadienį, 10.00 val. Daugiau informacijos ieškokite adresu https://vda.lrv.lt/lt/renginiai/mokymai-savivaldos-datalab-lc4/.
Interaktyvus potvynių rizikos žemėlapis – žingsnis link pažangios, duomenimis grįstos savivaldos, didinančios atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams.
About the Author
