Lietuvos pramonė po sudėtingesnio laikotarpio demonstruoja atsigavimo ženklus. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais pramonės produkcija augo, o apdirbamoji gamyba fiksavo teigiamą pokytį. Tačiau augimas savaime konkurencinio pranašumo neužtikrina – verslas vis labiau susiduria su našumo, energijos sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų iššūkiais.
Ekonomistai pabrėžia, kad ilgalaikis konkurencingumas priklausys nuo produktyvumo didėjimo ir gebėjimo valdyti kaštus. Tai reiškia, kad įmonės privalo ieškoti efektyvumo ne tik investuodamos į naujas gamybos linijas, bet ir optimizuodamos kasdienius procesus.
„Nematomos“ sąnaudos – reali įtaka rezultatui
Pramonės ekspertai pastebi, kad dalis rezervų slypi ten, kur dažnai mažiausiai tikimasi – techninėje priežiūroje ir įrenginių valyme. Plastiko apdirbimo sektoriuje užsikimšę aušinimo kanalai, polimerų likučiai liejimo formose ar neefektyvūs valymo procesai gali reikšti ilgesnį ciklo laiką, didesnes energijos sąnaudas ir neplanuotas prastovas.
„Kai kalbame apie konkurencingumą, dažnai akcentuojame modernizaciją. Tačiau labai didelė dalis efektyvumo slypi procesų valdyme – kiek laiko trunka techninė priežiūra, kiek kainuoja prastovos, kokią įtaką turi naudojamos cheminės medžiagos. Šie veiksniai tiesiogiai veikia gamybos savikainą“, – sako „Bio Circle Balticum“ pardavimų vadovas Arūnas Skarupskas.
Anot jo, pastaraisiais metais Lietuvos gamintojai vis dažniau analizuoja ne tik gamybos apimtis, bet ir eksploatacines sąnaudas per visą įrangos gyvavimo ciklą.
Energijos kainos ir tvarumas – jau nebe reputacijos klausimas
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pastaraisiais metais elektros kainos energijai imlioms pramonės šakoms Europoje išliko jautrios ir svyruojančios. Tai paskatino įmones daugiau dėmesio skirti energijos efektyvumui ir procesų optimizavimui.
Ekspertai pabrėžia, kad energijos taupymas pramonėje dažnai prasideda nuo stabiliai veikiančių sistemų – švarių šilumos perdavimo paviršių, efektyviai veikiančių aušinimo sistemų ir mažesnio agresyvių tirpiklių naudojimo.
„Tvarumas šiandien yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominis klausimas. Mažesnės emisijos, saugesnės medžiagos ir efektyvesni procesai reiškia mažesnę riziką ir geresnę finansinę kontrolę“, – teigia „Bio Circle Balticum“ pardavimų vadovas Arūnas Skarupskas.
Orientacija į saugesnius ir valdomus procesus
„Bio Circle Balticum“ Lietuvoje siūlo vandens pagrindu veikiančius pramoninius valymo sprendimus, taikomus plastiko apdirbimo sektoriuje – liejimo formų, ekstruzijos įrankių, aušinimo kanalų ir kitų komponentų priežiūrai.
Pasak įmonės, šiuolaikinė kryptis – ne stipresnė chemija, o labiau kontroliuojamas procesas: valymo sprendimai derinami su specializuota įranga, automatizuotomis ir ultragarsinėmis sistemomis, siekiant sumažinti prastovų riziką, pagerinti darbo saugą ir užtikrinti atitiktį aplinkosaugos reikalavimams.
Tokie sprendimai, anot bendrovės, leidžia:
- optimizuoti techninės priežiūros laiką,
- mažinti netikėtų sustojimų tikimybę,
- prailginti įrangos tarnavimo laiką,
- gerinti darbo aplinkos saugą.
Žingsnis į Šiaurės rinką
Siekdama plėsti partnerystes ir stiprinti pozicijas regione, „Bio Circle Balticum“ savo sprendimus pristatys tarptautinėje plastiko pramonės parodoje „PlastExpo Nordic 2026“ Helsinkyje.
Įmonės teigimu, Šiaurės Europos rinkoje ypač vertinamas racionalus požiūris – aiškūs procesai, išmatuojama nauda ir ilgalaikė eksploatacinė vertė.
„Šiandien laimi tie, kurie geba suderinti efektyvumą, saugą ir atsakomybę aplinkai. Tai tampa strateginiu sprendimu, o ne papildoma iniciatyva“, – sako bendrovės pardavimų vadovas.
About the Author
