Šilutėje įvykusi XVIII nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2026“ dar kartą patvirtino, kad jūros, pakrančių ir klimato kaitos klausimai yra ne tik mokslininkų, bet ir savivaldos, verslo bei visos visuomenės rūpestis. Tris dienas vykęs renginys subūrė daugiau nei šimtą dalyvių – mokslininkų, valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“– tai ilgas tradicijas puoselėjantis renginys, kurį organizuoja Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai, darbuotojai, tyrėjai bei studentai. Šiemet prie organizavimo prisidėjo Šilutės rajono savivaldybės administracija, Šilutės kultūros centras ir asociacija „Klaipėdos regionas“.
Šių metų konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas klimato kaitos poveikiui, Baltijos jūros aplinkos būklei, pakrančių valdymui, mėlynajai bioekonomikai, tvariai jūrinei pramonei bei regionų pasirengimui ateities iššūkiams.
„Dar kartą įsitikinome, kad akademinėmis ekspertinėmis žiniomis grįsti sprendimai yra reikalingi valstybės institucijoms, savivaldai ir verslui. Čia užsimezgantys kontaktai dažnai virsta ilgalaikiu bendradarbiavimu ieškant efektyvių ir subalansuotų sprendimų“, – sako viena iš renginio organizatorių KU mokslininkė dr. Viktorija Vaitkevičienė.
„Klaipėdos universitetui ypač svarbu, kad ši konferencija stiprina dialogą tarp mokslo ir praktikos, o čia gimstančios partnerystės prisideda prie realių, mokslu grįstų sprendimų klimato kaitos, pakrančių apsaugos ir tvarios mėlynosios ekonomikos srityse. Šiandien universitetų vaidmuo yra ne tik kurti žinias, bet ir telkti visuomenę atsakingiems sprendimams, nuo kurių priklauso mūsų regiono ateitis“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Konferencijoje dalyvavo LR Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, regiono savivaldybių, akademinių institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, „Ignitis renewables“, SBA grupės bei kitų organizacijų atstovai.
Tvarumo dialogai: nuo istorinių naratyvų iki inovatyvaus aplinkos valdymo
Devyniose teminėse sesijose mokslininkai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai diskutavo apie klimato kaitą, Baltijos jūros būklę, vandens ekosistemų apsaugą bei tvarius regiono vystymo sprendimus.
Pirmąją dieną konferenciją pradėjo sesija „Istoriniai ir šiuolaikiniai tvarumo naratyvai: nuo LDK iki šiandienos iššūkių“, kvietusi pažvelgti į tvarumo sampratos raidą nuo istorinių prekybos ir kultūrinių ryšių iki šiuolaikinių žaliosios transformacijos procesų uostuose, aplinkos valdymo bei aplinkosauginio švietimo. Sesijoje „Paveldėtos grėsmės, atkūrimas ir valdymas“ aptarti Baltijos jūros aplinkosaugos iššūkiai – nuo Baltijoje palaidoto cheminio ginklo problematikos iki tarptautinių saugomų teritorijų apsaugos iniciatyvų ir inovatyvių aplinkos stebėsenos sprendimų.
Antroji konferencijos diena buvo skirta klimato kaitos poveikiui vandens ekosistemoms. Sesijoje „Upių valymo problemos ir potvyniai“ diskutuota apie upių valymo aktualijas, potvynių grėsmes, Nemuno deltos ekosistemų pokyčius bei būtinybę derinti aplinkosauginius, savivaldos ir bendruomenių interesus. Sesijoje „Pakrančių ir jūrinių procesų dinamika“ pristatyti tyrimai apie Lietuvos krantų pokyčius, jūros lygio svyravimus, ekstremalius hidrometeorologinius reiškinius ir meteocunamių grėsmes. Tuo metu sesijose „Vandens kokybė, ekologinė būklė ir eutrofikacija“ bei „Fiziniai ir cheminiai procesai Baltijos jūros ir lagūninėse sistemose“ daug dėmesio skirta klimato kaitos poveikiui Baltijos jūros ir Kuršių marių ekosistemoms, melsvabakterių plitimui, vandens taršai bei biotechnologinių sprendimų paieškai. Tarptautinį projektą CLIMARESPONSE įgyvendinanti asociacija „Klaipėdos regionas“ organizavo dirbtuves Klaipėdos regiono klimato rizikų valdymo planui parengti, kuriose analizuotos klimato rizikos pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Trečiąją konferencijos dieną pristatyti pažangūs hidrodinaminių modelių, klimato prognozavimo ir nuotolinių tyrimų sprendimai, nagrinėtas jų taikymas vandens sistemų valdyme bei pakrančių infrastruktūros planavime. Sesijoje „Biologinė įvairovė ir antropogeninių veiksnių poveikis jūrinėms ekosistemoms“ pristatyti tyrimai apie ruonių, paukščių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų elgseną bei žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Konferenciją užbaigė sesija, skirta pakrančių ir jūrinių ekosistemų augalijai, invazinėms rūšims bei klimato kaitos poveikiui Lietuvos pajūrio aplinkai.
Baltijos regiono ateitis: mokslu grįsti sprendimai klimatui ir aplinkai
Konferencijos organizatorių teigimu, šių metų programa aiškiai parodė, jog Baltijos jūros regiono problemos nebegali būti sprendžiamos vienos disciplinos ar vienos institucijos pastangomis. Todėl „Jūros ir krantų tyrimai“ išlieka svarbia platforma, kurioje susitinka mokslas, verslas, savivalda ir visuomenė, ieškodami bendrų atsakymų į klimato kaitos, aplinkosaugos ir regiono tvarumo klausimus.
Konferencijoje pristatytų pranešimų santraukos ir pranešimų pagrindu parengti straipsniai skelbiami konferencijos interneto svetainėje: https://krantai.ku.lt/
About the Author
