Vasario 14-ąją Upsalos karališkojoje pilyje Švedijoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinė paroda „Karalienės (Queens)“. Į erdves, kuriose XVI amžiuje gyveno Švedijos karalienė Kotryna Jogailaitė, ji simboliškai sugrįžo po beveik penkių šimtmečių. O Barbora Radvilaitė čia pirmą kartą taip išsamiai pristatoma Švedijos publikai. Dvi iš Lietuvos kilusios moterys – karalienės – šiandien susitinka Upsalos pilies menėse jau kaip bendros regiono atminties dalis.
Keliaujanti paroda po Europą
Paroda tęsia 2025 metais Vilniuje, LNM Istorijų namuose, pristatytą pasakojimą „Karalienė, karalystė ir jausmai“ apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę. Simboliška, kad būtent Meilės dieną pilies kieme nuo ryto rinkosi Upsalos gyventojai, svečiai iš Lietuvos ir Lenkijos, abiejų šalių ambasadų bei kultūros institutų atstovai. Istorija čia buvo ne tik eksponuojama – ji skambėjo muzikos garsais, buvo pasakojama personažų lūpomis ir tapo gyva lankytojų patirtimi.
Šešis mėnesius Upsalos pilies istorijos ir meno muziejuose veiksianti paroda pirmą kartą vienoje ekspozicijoje sujungia Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos istoriją, meną bei dizainą. Pasakojimas išsidėstęs per dvi muziejines erdves ir atskleidžia dviejų XVI amžiaus bendraamžių – Lietuvos didikės Barboros Radvilaitės ir Lietuvos bei Lenkijos princesės, vėliau Švedijos karalienės, Kotrynos Jogailaitės – likimus.
Upsalos pilis šiai istorijai suteikia ypatingą kontekstą. Būtent čia gyveno Kotryna Jogailaitė – Žygimanto Augusto sesuo, kuri 1570 metais, jau būdama Švedijos karaliene, kartu su vyru Johanu III viduramžių tvirtovę perstatė į renesansinę rezidenciją. Po beveik penkių šimtų metų pasakojimas apie ją sugrįžta į autentišką istorinę erdvę.
Išskirtinis lankytojų susidomėjimas
Atidarymo dieną Upsalos pilies istorijos ir meno muziejuose apsilankė daugiau nei 2000 lankytojų. Sveikinimo kalbas sakė Upsalos meno muziejaus direktorius Danielis Werkmasteris, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė, Lenkijos ambasadorė Švedijoje Karolina Ostrzyniewska ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
„Ši paroda tapo migruojančia istorijos patirtimi – per XVI amžiaus išskirtinių moterų gyvenimus, bendrus artefaktus, meną ir dizainą ji suartina mūsų valstybių atmintį. Šie metai ypatingi – Lietuvą ir Švediją jungianti karalienė Kotryna Jogailaitė gimė prieš 500 metų. Jos jubiliejus skatina dar kartą atsigręžti į bendrą istoriją“, – sakė dr. R. Kačkutė.
„Tai reiškinys, padedantis suprasti, koks artimas istorinis ir kultūrinis ryšys sieja Lietuvą, Švediją, Lenkiją ir Suomiją. Ir kokį svarbų vaidmenį mūsų bendroje istorijoje suvaidino moterys“, – pažymėjo Danielis Werkmasteris.
Iškilmes lydėjo Upsalos mišraus choro atliekama renesansinė muzika, pilies gidai vilkėjo XVI amžiaus kostiumus, o šiuolaikinės interpretacijos – tarp jų ir drag karalienės pasirodymas – kūrė netikėtą dialogą tarp praeities ir dabarties. Taip išryškinta viena esminių parodos idėjų: istorija nėra sustingusi – ji gyva, nuolat permąstoma ir aktualizuojama.
Idėja, virtusi tarptautine realybe
Ambicinga dizainerės ir kuratorės Julijos Janus idėja sukurti įtraukią, keliaujančią parodą tapo realybe, kai jos įgyvendinimu ėmė rūpintis Lietuvos nacionalinis muziejus. Julija Janus tyrinėja ir kuria Lietuvos renesanso interpretacijas, pasitelkdama parodas ir edukacinius patyrimus, istorinius faktus paversdama šiuolaikinėmis, aukštos vertės patirtimis.
Prie Julijos prisijungus Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikei dr. Mildai Kvizikevičiūtei, menotyrininkei dr. Vaidai Ragėnaitei, parodos koordinatorei Dominykai Verikaitei, parodos architektei Sigitai Simonai Paplauskaitei ir gausiam specialistų būriui, idėja išaugo į tarptautinio lygio projektą.
Parodos atidarymo renginio metu Julija Janus padėkojo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinei direktorei dr. Rūtai Kačkutei, Upsalos meno muziejaus direktoriui Danieliui Werkmasteriui ir buvusiai Lietuvos kultūros atašė Švedijoje Lianai Ruokytei.
XVI amžius ir šiandiena
Upsalos meno muziejus specialiai šiai parodai įsigijo ir pirmą kartą eksponuoja šiuolaikinių Švedijos menininkių kūrinius. Jie integruoti į Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą kaip emocinį naratyvą stiprinantys akcentai. XVI amžiaus istorija čia susitinka su šiuolaikiniu menu ir dizainu, pratęsdama Vilniuje 2025 m. pristatytą hibridinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ principą – muziejinės vertybės eksponuojamos greta šiuolaikinių interpretacijų.
Paroda „Karalienės“ Upsaloje veiks iki rugpjūčio vidurio. Ji gali tapti ir keliautojų iš Lietuvos maršruto po Švediją dalimi. Čia karalienės pristatomos ne tik kaip istorinės figūros, bet ir kaip šiandienos dialogo simboliai – primenantys, kad valstybės kuriamos ne vien politiniais sprendimais, bet ir kultūra, atmintimi bei asmeninėmis istorijomis, jungiančiomis šalis per šimtmečius.
