Lietuvoje nuolat auga ginčų dėl nepratęstų, nepakeistų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai vis dažniau liečia ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojus, bet ir verslui strategiškai svarbius asmenis – vadovus, akcininkus, komercijos, regionų ar projektų vadovus.
Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką.Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną.
Kada leidimas gyventi nebepratęsiamas?
Lietuvos teisinis reguliavimas leidžia atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jei užsienietis nebeatitinka nustatytų sąlygų, ypač kai jo buvimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai išryškėja leidimo keitimo ar pratęsimo metu.
Svarbus, tačiau darbdavių dažnai neįvertinamas aspektas, prašymas pakeisti leidimą nėra formalumas, tai naujas ir savarankiškas administracinis procesas. Jo metu atliekamas aktualus ir visapusiškas asmens situacijos vertinimas, todėl net ilgametis, kad ir trunkantis dešimtmečius, teisėtas gyvenimas Lietuvoje ar sėkminga integracija nesukuria teisėto lūkesčio, kad leidimas bus pratęstas automatiškai. Tokiais atvejais esminį vaidmenį atlieka Valstybės saugumo departamento specializuotas užsieniečio grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas.
Kas realiai vertinama?
Saugumo vertinimas neapsiriboja darbuotojo elgesiu Lietuvoje ar jo deklaruotomis politinėmis pažiūromis. Institucijos vertina rizikos veiksnių visumą:
· ankstesnę profesinę veiklą užsienio valstybių valstybinėse ar strateginę reikšmę turinčiose įmonėse (pavyzdžiui, energetikos, transportavimo, finansų, infrastruktūros ar karinės pramonės sektoriuose); be kita ko, ar užsienietis nuosekliai kilo karjeros laiptais šiose įmonėse;
· galimą lojalumą nedemokratiniams režimams, įskaitant prorusiškos propagandos platinimą socialiniuose tinkluose, aktyvų dalyvavimą organizuojant renginius Lietuvoje (dedikuotus Rusijos ar Baltarusijos istorijos šlovinimui), sovietinės simbolikos demonstravimą ir platinimą;
· ryšius su kilmės valstybės institucijomis, ambasadų darbuotojais, propagandinėmis žiniasklaidos priemonėmis, ar jose dirbančiais asmenimis;
· asmens pažeidžiamumą (šeiminiai, finansiniai, emociniai ryšiai su trečiųjų valstybių institucijomis, organizacijomis ir t. t.);
· periodines keliones į Rusiją ir Baltarusiją, nepriklausomai nuo kelionių priežasčių (giminaičių lankymas, kapų tvarkymas gydymo paslaugų gavimas ir kt.).
Šiame kontekste papildomą reikšmę įgijo po 2023–2025 m. įsigalioję Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimai. Tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, per trumpą laiką dažnesnės kelionės į kilmės valstybę, teisės aktų leidėjo jau iš anksto kvalifikuojami kaip nacionalinio saugumo požiūriu rizikingi.
Praktikoje tai reiškia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas net ir tada, kai asmuo ilgą laiką teisėtai gyvena Lietuvoje, turi galiojančią darbo sutartį, yra integruotas į darbo rinką ir net jei augina vaikus ar gyvena šeimoje su Lietuvos piliečiais. Tokiose situacijose Migracijos departamento sprendimai tampa labiau formalizuoti ir sunkiai prognozuojami darbdaviui.
Svarbu ir tai, kad teismų praktika pabrėžia, jog toks vertinimas yra perspektyvinis – institucijoms nebūtina konstatuoti jau padarytos žalos ar neteisėtos veikos. Pakanka realistiškai pagrįstos galimos grėsmės tikimybės, paremtos konkrečių faktų visuma. Net ir ilgametė nepriekaištinga reputacija Lietuvoje, šeima, verslas ar nekilnojamasis turtas nebūtinai eliminuoja riziką. Be to, pareigų pobūdis kilmės valstybėje pats savaime nėra lemiamas – net techninės ar žemos grandies pareigos valstybinėse struktūrose (pavyzdžiui, sargo) gali tapti pagrindu sustiprintam saugumo vertinimui.
Draudimas atvykti į Lietuvą ir šeimos veiksnys
Migracijos departamentui atsisakius išduoti ar pakeisti leidimą gyventi dėl saugumo grėsmių, dažnai taikomas ir draudimas atvykti į Lietuvą, kuris gali siekti kelerius metus. Vertinant tokio sprendimo proporcingumą, atsižvelgiama į asmens šeiminius ryšius Lietuvoje, vaikų amžių ir padėtį, vaikų integraciją ir galimas pasekmes šeimos gyvenimui.
Vis dėlto naujausia praktika rodo, kad šeima nebėra absoliuti „apsauga“ nuo neigiamų migracinių sprendimų. Kai šeimos nariai yra trečiųjų valstybių piliečiai, ryšiai su Lietuva vertinami daugiausia kaip ekonominiai, o integracija laikoma ribota, šeiminis aspektas dažnai nenusveria nustatytos saugumo rizikos.
Tik išskirtiniais atvejais – esant realiai grėsmei vaikų interesams ir jų raidai ar ES piliečio (vaiko ar sutuoktinio) teisių paneigimui – šeima gali tapti lemiamu atsvaros veiksniu.
Kaip turėtų elgtis verslas?
Šiandien verslui aktualus ne tik darbuotojų pritraukimas, bet ir migracinių rizikų valdymas. Įdarbinant Baltarusijos ar Rusijos pilietį, kurio buvimas Lietuvoje priklauso nuo periodinių leidimo keitimo procedūrų ir saugumo vertinimų, darbdavys objektyviai prisiima didesnę riziką. Migracijos departamento sprendimai gali lemti situaciją, kai darbuotojas netenka teisės gyventi Lietuvoje, o kartu gali tapti neįmanomas ir darbo santykių tęstinumas, todėl šį aspektą būtina įvertinti dar įdarbinimo stadijoje.
Tiesa, darbdaviai neturi ir negali turėti tokio informacijos kiekio apie užsieniečio biografiją, ryšius ar galimus pažeidžiamumus, kokį renka ir vertina Valstybės saugumo departamentas ar Migracijos departamentas. Todėl verslui itin svarbu atsakingai vertinti tuos duomenis, kuriuos jis teisėtai gali gauti įdarbinimo etape – ankstesnę profesinę patirtį, kilmės valstybę, migracinį statusą ir leidimų galiojimo trukmę.
Jeigu darbdavio strategija apima tokių piliečių įdarbinimą, rekomenduotina iš anksto pripažinti galimą darbo santykių nestabilumą kaip verslo riziką ir ją integruoti į personalo planavimą. Praktikoje tai reiškia, kad reikės nuolat stebėti leidimų galiojimą, suvokti, kad didžiausia rizika kyla leidimo keitimo ar pratęsimo metu ir turėti „planą B“ kritinėms veiklos funkcijoms, kad migracinis sprendimas netaptų netikėtu verslo tęstinumo trikdžiu.
Komentaro autorius – „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.
