Skip to content
July 16, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Ar mes išnyksime? Ekonominis žvilgsnis per sidabrinius akinius

asd February 2, 2026 6 minutes read
Ar mes išnyksime? Ekonominis žvilgsnis per sidabrinius akinius

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Neretai žiniasklaidoje skaitome ir girdime apie neigiamus lietuvių tautos demografinius pokyčius. Susimąsčius, natūraliai kyla mūsų tautos išlikimo perspektyvų klausimas. Kokios ateities tendencijos, o galbūt bus lūžis, kuris galėtų pakoreguoti ilgalaikes prognozes? Gal visgi realius žingsnius reikia žengti šiandien ir rūpintis ne tik ateities kartų gerove, bet ir dabarties kartų oria ateitimi? Šiame kontekste neabejotinai yra aktuali sidabrinė ekonomika, kuri yra visų ekonominių veiklų visuma, tenkinanti 50 metų ir vyresnių žmonių poreikius. Ekonomiškai žvilgtelkime į Lietuvos demografinę padėtį, sidabrines tendencijas ir ateities perspektyvas, remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis bei aktualia Eurostato statistika.

Per dešimtmetį Lietuvoje nuolatinių gyventojų skaičius išaugo

2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,1 proc. arba beveik 3,8 tūkst., mažiau negu prieš metus. Didžiausias gyventojų skaičiaus susitraukimas nustatytas Utenos (-1,8 proc.) ir Alytaus (-1,7 proc.) apskrityse, o prieaugis užfiksuotas Vilniaus (1,3 proc.) ir Klaipėdos (0,4 proc.) apskrityse. Lyčių aspektu matoma, kad vyrų skaičius Lietuvoje padidėjo (312 asmenų), o moterų – sumažėjo (4093 asmenimis). Akivaizdu, kad viena iš priežasčių, lemiančių tokias aplinkybes, yra natūrali gyventojų kaita, kuri 2025 m. Lietuvoje išlieka neigiama: daugiau žmonių mirė (37,4 tūkst.) nei gimė (17,5 tūkst.). Praėję metai šiame kontekste išsiskiria tuo, kad gimė rekordiškai mažai kūdikių, t. y. 8,4 proc. (1,6 tūkst.) mažiau nei 2024 m. 2025 m. vis dar išliko teigiama neto tarptautinė migracija (daugiau gyventojų atvyko į Lietuvą nei iš jos išvyko). Į mūsų šalį dažniausiai atvyko užsieniečiai iš tokių šalių kaip Ukraina, Uzbekistanas, Baltarusija.

Kita vertus, per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo 1 proc. O Vilniaus apskrityje nors ir nepastovus, bet svyruojantis gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas visą dešimtmetį. Visgi ateities prognozės niūresnės: 2030 m. Lietuvoje nuolatinių gyventojų skaičius turėtų sumažėti 1,1 proc., o 2050 m. – 7,2 proc., lyginant su 2026 m. Europos Sąjungos kontekste taip pat atsiduriame sąlyginai blogoje situacijoje. Remiantis Eurostato duomenimis, prognozuojama, kad didžiausi gyventojų skaičiaus pokyčiai nuo 2022 m. iki 2100 m. bus pastebimi Lietuvoje (-36,7 proc.) ir Latvijoje (-37,8 proc.).

Lietuvoje 100-tui gyventojų teko išlaikyti 54 asmenis: 22 vaikus ir 32 pagyvenusius žmones

Demografinius iššūkius parodo ir bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas, kuris 2025 m. Lietuvoje buvo lygus 54 ir iš esmės nepasikeitė nuo 2022 m. Tai rodo, kad 100-tui gyventojų (15–64 metų) teko išlaikyti 54 asmenis (22 vaikus (iki 14 metų) ir 32 pagyvenusius žmones (65 metų ir vyresni)). Per dešimtmetį šis rodiklis pablogėjo, t. y. 2016 m. bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas Lietuvoje buvo lygus 50. Kitaip sakant, 100-tui gyventojų teko išlaikyti 50 asmenų (22 vaikus ir 28 pagyvenusius žmones). Ateityje situacija turėtų būti dar keblesnė: prognozuojama, kad bendrojo išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas 2030 m. Lietuvoje turėtų būti lygus 56,4 asmenų (19,7 vaikai ir 36,7 pagyvenę žmonės), o 2050 m. – 71,8 asmenų (20 vaikų ir 51,8 pagyvenę žmonės). Europos Sąjungos kontekste tendencijos yra panašios. Prognozuojama, kad 2050 m. bus mažiau nei du darbingo amžiaus suaugusieji, išlaikantys kiekvieną pagyvenusį žmogų. Taigi Lietuvos visuomenė, taip pat ir Europa, sensta. Čia neišvengiamai susidursime su sidabrinės ekonomikos aktualijomis.

Lietuvoje vyresnio amžiaus dirbančiųjų buvo daugiau nei jaunimo

2025 m. Lietuvoje darbo jėgos skaičius šiek tiek sumažėjo (0,3 proc.), lyginant su 2024 m. Ekonomine prasme darbo jėgą sudaro užimti gyventojai (sumažėjo 0,1 proc., lyginant su 2024 m.) ir bedarbiai (sumažėjo 3,6 proc., lyginant su 2024 m.). 2025 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,9 proc., kuris sumažėjo 0,2 proc. punktais, lyginant su 2024 m. Šiam pokyčiui neabejotinai įtakos turėjo sumažėjęs jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis (2,1 proc. punktais, lyginant su 2024 m.). Situacija Lietuvos darbo rinkoje yra stabili.

Vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje yra neišvengiama mūsų kasdienybės dalis. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos darbo rinkoje 55–64 metų amžiaus užimtų gyventojų (292,3 tūkst.) buvo daugiau nei 15–29 metų (192,2 tūkst.). Vis dėlto, priešingo pobūdžio situacija, kai Lietuvoje 15–29 metų amžiaus užimtų gyventojų skaičius (249,6 tūkst.) viršijo 55–64 metų (231,2 tūkst.) amžiaus užimtųjų gyventojų skaičių, buvo pastebima 2015 m. Taigi akivaizdu, kad Lietuvos darbo rinkoje vyksta ir struktūriniai pokyčiai.

Finansinis aspektas, įprasminimo poreikis ir tolerancija – vyresnio amžiaus dirbančiųjų lūkesčiai darbo rinkoje

Senstančios visuomenės kontekste vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką tampa itin aktualia. 2023 m. 50–70 metų gyventojai Lietuvoje, kurie gavo senatvės pensiją ir dirbo toliau, dažniausiai nurodė, kad tokį sprendimą lėmė finansinis aspektas (58,7 proc.) arba poreikis būti reikalingu darbo rinkoje (29,2 proc.). Kita vertus, vyresni asmenys gali susidurti su diskriminacija darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos užsakymu 2025 m. balandžio mėn. buvo atlikta 50–64 metų Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa. Išsiaiškinta, kad 30 proc. apklaustųjų patyrė diskriminaciją įsidarbinant arba darbo vietoje, 46 proc. nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas. Vadinasi, motyvuojantis darbo užmokestis, savirealizacijos ir įprasminimo galimybės bei tolerancija darbo rinkoje gali būti vieni iš aspektų, skatinančių vyresnių asmenų įsitraukimą į darbo rinką. O visa tai yra aktualu ne tik šiandieniame kontekste, bet ir ateityje.

Remiantis Eurostato duomenimis, prognozuojama, kad nuo 2022 m. iki 2100 m. visose Europos Sąjungos šalyse sumažės darbingo amžiaus žmonių. Vis dėlto didžiausias darbingo amžiaus gyventojų dalies sumažėjimas prognozuojamas Maltoje ir Liuksemburge (po -14,7 proc. punktus), Ispanijoje (-12,3 proc. punktais), Lietuvoje (-12,2 proc. punktais) ir Slovakijoje (-12 proc. punktais). Taigi Lietuva yra antra sparčiausiai senėjanti valstybė Europos Sąjungoje.

Taigi, ar mes išnyksime? Manau, kad ne, bet strategiškai turime reaguoti į vykstančius demografinius pokyčius visuomenėje ir darbo rinkoje. Vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką ir tinkamų sąlygų jiems užtikrinimas turėtų būti vienas iš ilgalaikių valstybės strateginių tikslų. Taigi racionalu, kad Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ yra skiriamas dėmesys sidabrinei ekonomikai, nurodant, kad bus investuojama į sidabrinės ekonomikos plėtrą, įtvirtinama lanksti ir pažangi jos reguliacinė aplinka.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Kaip atskirti profesionalų video kūrinį nuo mėgėjiško broko? Kokybės auditas vadovams
Next: Melnragės paplūdimyje vyks tarptautinis pirčių kultūros ir sveikatingumo festivalis

Related News

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale
2 minutes read

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale

asd July 16, 2026 0
Po „Momo Grill“ – netikėtas Vytauto Samavičiaus žingsnis: Klaipėdoje atidaro taverną
4 minutes read

Po „Momo Grill“ – netikėtas Vytauto Samavičiaus žingsnis: Klaipėdoje atidaro taverną

asd July 16, 2026 0
„Energesman“: Atliekos tvarkomos ir deginamos, laukiame VAATC bendradarbiavimo
4 minutes read

„Energesman“: Atliekos tvarkomos ir deginamos, laukiame VAATC bendradarbiavimo

asd July 16, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją jūroje
    Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją jūroje
    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Respublikos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi Klaipėdoje stebėjo Lietuvos kariuomenės pademonstruotą operaciją,
  • Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale
    Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale
    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Respublikos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi Klaipėdoje apsilankė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)
  • Kai norisi skaniai ir nebrangiai: kreminiai makaronai su rikota ir vasaros daržovėmis
    Kai norisi skaniai ir nebrangiai: kreminiai makaronai su rikota ir vasaros daržovėmis
    Vasarą dažniau norisi lengvesnio maisto, tačiau gardi vakarienė nebūtinai turi kainuoti brangiai. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad
  • Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
    Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
    Liepos 24 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) didžiojoje
  • Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vadovų pokalbyje pabrėžti išskirtiniai šalių santykiai ir siekis juos dar labiau stiprinti
    Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vadovų pokalbyje pabrėžti išskirtiniai šalių santykiai ir siekis juos dar labiau stiprinti
    Pokalbyje su Vokietijos Kancleriu Friedrichu Merzu Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo Vyriausybės įsipareigojimą stiprinti šalių strateginę partnerystę ir

Jus sudomins

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją jūroje
2 minutes read

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją jūroje

asd July 16, 2026 0
Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale
2 minutes read

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai apsilankė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale

asd July 16, 2026 0
Kai norisi skaniai ir nebrangiai: kreminiai makaronai su rikota ir vasaros daržovėmis
2 minutes read

Kai norisi skaniai ir nebrangiai: kreminiai makaronai su rikota ir vasaros daržovėmis

asd July 16, 2026 0
Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
3 minutes read

Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

asd July 16, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}