Entuziazmas, kurį mokslo metų pradžioje jaučia tūkstančiai studentų, mėnesiams bėgant kartais prigęsta: susidūrę su pirmaisiais sunkumais, neišlaikę testo arba susiradę darbą studentai skuba nutraukti studijas. Vis dėlto, daugelis tokių studentų nežino, kad tai nebūtinai reiškia studijų pabaigą – yra alternatyvų, leidžiančių mokslus tęsti savo tempu.
Nepažangumas – rečiausia iškritimo priežastis
Į naujus mokslo metus tiek pirmakursiai, tiek vyresnių kursų ir magistro studijų studentai neretai žengia su jauduliu, bet kartu – viltimi, kad viskas klostysis sklandžiai ir lengvai. Vis dėlto, realybė dažnai pasirodo kur kas mažiau romantiška, nei daugelis iš pradžių tikisi. Naujas gyvenimo etapas reiškia ir naujas pareigas bei atsakomybes, paskaitas ne visuomet pavyksta suderinti su kitomis veiklomis, o naujos draugystės nebūtinai užsimezga per pirmuosius mėnesius. Tai dažnai lemia nusivylimą, lūkesčių žlugimą ir norą nutraukti studijas.
VILNIUS TECH studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebi, kad priežastys, kurios dažniausiai lemia studijų nutraukimą, yra įvairios. Nors daugeliui gali atrodyti, kad pagrindinis motyvas – nepažangumas, iš tiesų jis yra bene rečiausias.
„Pirmakursiai dar iki pirmo semestro pabaigos paprastai iškrenta dėl asmeninių priežasčių – studijų nepavyksta suderinti su darbu, krūvis būna per sunkus, paaiškėja, kad studijų programa yra ne ta, kurios tikėjosi. Esu atlikusi nedidelį tyrimą su maždaug 540 pirmakursių, kurių klausiau, ką jiems reiškia universitetas ir kodėl čia įstojo. Išryškėjo trys vienodai svarbios priežastys: pasiruošti karjerai, atrasti save ir susirasti draugų. Jeigu studentas greitai nesusiranda draugų, nepritampa ir lieka vienišas, yra tikimybė, kad jis studijas nutrauks“, – sako prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Labai svarbus ir įsitraukimas į studijų procesą. Anot prorektorės, jeigu studentai neateina į pradines paskaitas, jiems įsilieti į bendruomenę ir prisijaukinti naują ritmą tampa sunkiau, o jei pirmame kurse susiduria su sunkumais, ankstyvo iškritimo iš studijų tikimybė didėja. Tokiais atvejais išryškėja studentų mentorių vaidmuo.
„Kiekvienas studentas turi savo dėstytoją-mentorių, su kuriuo jau pirmame semestre susitinka aptarti, kaip sekasi, gauti individualią pagalbą ir atsakymus į rūpimus klausimus. Jei studentui kyla abejonių, individualių sunkumų, susijusių su studijų krūviu, psichologine savijauta ar finansine situacija, mentorius su juo pasikalba, nukreipia pagalbos link ir padeda įsitraukti į bendruomenę. Jaunas žmogus sprendimus priima greičiau ir spontaniškiau nei vyresnis, todėl mentoriai gali padėti ramiai apsvarstyti situaciją.
Žinau bent keletą atvejų, kai studentai jau buvo susikrovę daiktus ir pasirengę palikti Vilnių bei studijas. Pavyzdžiui, vienas studentas ilgai sirgo, kitas keliavo, o vėliau, prisijungę prie studijų, jie pamatė, kad visi jau susiradę draugų, ir manė, kad studijose jie – svetimi, tai ne jiems. Laimei, mentoriai per tam tikras veiklas padėjo studentams integruotis ir šiandien jie yra jau diplomuoti specialistai. Žinome daug atvejų, kai nedidelė akademinė pagalba padėjo užpildyti tam tikrų žinių trūkumą ir studentai liko studijuoti, mentoriai juos nukreipė į papildomus matematikos ir fizikos užsiėmimus, kuriuos nemokamai siūlo universitetas. Studentams labai svarbu suprasti, kad jie yra bendruomenės dalis, o studijos ne tik paruoš karjerai, bet ir padės rasti bendraminčių, atrasti save.
Žinoma, svarbu, kad studentas pats nuspręstų likti, nepasiduoti ir stengtis, nes galimybių iškristi yra ir vėlesniuose kursuose. Jaunuoliams atsiveria galimybė savarankiškai spręsti, kaip valdyti savo laiką, tad jie ir sprendžia. Tačiau jaunam žmogui, pajutusiam laisvę rinktis, tai yra išbandymas, o skubotas sprendimas gali ilgam atitolinti diplomo gavimą“, – pažymi prorektorė.
Požiūris į mokymosi kelią keičiasi
Kai studijos tampa per dideliu iššūkiu, mokslus tenka nutraukti. Vyrauja požiūris, kad tai – pabaiga, tačiau tai nebūtinai turi reikšti galutinį atsisveikinimą su universitetu ar studijų atidėjimą ilgesniam laikotarpiui. Viena iš alternatyvų – palaipsniui studijuoti atskirus studijų dalykus, įgyti trūkstamus kreditus ir per keletą metų užbaigti studijas diplomu.
„Tokiu atveju studentas palieka nedidelį tiltelį, ryšį su universitetu. Taip jam yra psichologiškai lengviau, išlieka galimybė sekti, kas vyksta universitete, ir, svarbiausia, naudotis visomis universiteto privilegijomis – pasiekti išteklius, likti bendruomenės dalimi“, – pasakoja profesorė.
Šis būdas gali būti patrauklus tiek vyresniems, dirbantiems magistrantams, tiek bakalauro studentams. Studijuojant atskirus dalykus galima susidaryti individualų mokymosi planą, įgyti konkrečių kompetencijų ar palaipsniui įveikti visą studijų programą – taip mokymasis nebeprivalo vykti intensyviu tempu ir pagal vieną visiems tinkantį modelį.
„Lankstesnis studijų formatas atveria galimybes ir žmonėms, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau nori papildyti savo žinias ar pasirengti kitos krypties studijoms. Tai labai gera galimybė kolegijų absolventams, kuriems neretai, norint stoti į magistrantūrą, reikia ne tik išlyginamųjų studijų, bet ir konkrečių studijų dalykų žinių. Turėdami laiko, jie gali pamažu susirinkti reikiamus kreditus ir po to iš karto stoti į magistrantūrą“, – teigia prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Toks mokymosi būdas jau dirbantiems specialistams gali tapti galimybe patobulinti savo įgūdžius ar įgyti darbo rinkoje reikalingų žinių, kurias patvirtina universitete išduodama studijų pažyma. Surinkęs studijų programai reikalingą kreditų (pažymų apie atsiskaitytus dalykus) skaičių, klausytojas gali stoti į universitetą, dalykai yra įskaitomi ir parengus bei apgynus baigiamąjį darbą gaunamas bakalauro diplomas.
,,Pavienių studijų dalykų studijavimas gali ne tik pakeisti kursus, seminarus, bet ir sudaryti galimybę įgyti diplomą. Užuot ieškojus kursų, kurie suteiks žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui, tai galima įgyti universitete, kur studijų kokybė užtikrinama keliais lygmenimis – periodiškai vertinama dėstytojų kompetencija, studijų programų turinys, išorės ekspertai vertinama ir patį universitetą“, – aiškina profesorė.
Laikas – mokymosi sąjungininkas
Galimybė mokytis savo tempu atspindi besikeičiančius žmonių gyvenimo ir darbo įpročius. Šiuolaikinis mokymasis nebūtinai turi būti susietas su vienu gyvenimo etapu ar nepertraukiamu studijų procesu – žinias galima įgyti tada, kai tam atsiranda poreikis ir galimybė.
„Aukštasis mokslas turi taikytis prie gyvenimo būdo pokyčių, būti inovatyvus, lankstus ir individualizuotas. Turėtų keistis nuomonė ir apie patį studijų nutraukimą. Tai nebūtinai reiškia nesėkmę ar galutinę ribą – kartais tai tik pauzė, po kurios galima sugrįžti, tęsti pradėtus mokslus ar pasirinkti visai kitą mokymosi kryptį. Atsižvelgiame į šiuos pokyčius ir į vis augantį susidomėjimą mokymusi visą gyvenimą, tad savo e. parduotuvės principu veikiančioje mokymosi paslaugų erdvėje siūlome mokytis įvairiais formatais. Galima rinktis dalykus ir juos studijuoti nuotoliu, jungiantis prie universitete studijuojančios grupės, arba savimokos kursus, kuriuose, atlikus interaktyvias užduotis, reikia ateiti tik į atsiskaitymą“, – sako VILNIUS TECH studijų prorektorė.
Lankstus mokymosi tempas ir jokiais laiko rėmais neapribota trukmė svarbi ne tik dėl galimybės suderinti studijas su darbu ar kitomis atsakomybėmis – jis gali padėti geriau įsisavinti mokymosi medžiagą ir išsaugoti žinias ilgesniam laikui.
„Mokymuisi, pagal visas teorijas, laikas yra draugas, ne priešas. Kai mokslui gali skirti daugiau laiko, žinias patikrinti praktikoje, dirbant, jos tampa vertingesnės, brandesnės, galima geriau apmąstyti ir įsigilinti į turinį. Daugelis nuolatinių studijų studentų šios prabangos neturi“, – tikina profesorė.
