Dubens dugno sutrikimai gali paveikti daugelį žmogaus gyvenimo sričių – nuo šlapinimosi ir tuštinimosi iki lytinės funkcijos bei kasdienio fizinio aktyvumo. Nors šias problemas gydo skirtingų specialybių gydytojai, neretai vieno specialisto konsultacijos nepakanka, nes vienu metu gali būti sutrikusios kelių dubens organų funkcijos. Siekiant pacientams suteikti visapusę ir koordinuotą pagalbą, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre įsteigtas Dubens dugno sveikatos centras. Jame bendradarbiauja gydytojai pilvo chirurgai-koloproktologai, akušeriai-ginekologai, urologai, o pagal paciento poreikius į gydymo procesą gali būti įtraukti ir kitų sričių specialistai.
Dubens dugnas – tai raumenų, raiščių ir kitų audinių visuma, palaikanti mažojo dubens organus ir padedanti užtikrinti tinkamą jų funkciją. Šios srities sutrikimai gali pasireikšti dubens organų nusileidimu ar iškritimu, šlapimo arba išmatų nelaikymu, apsunkintu šlapinimusi ar tuštinimusi, kitais funkcijos sutrikimais. Dažnai pacientus vargina ne vienas, o keli tarpusavyje susiję simptomai.
Viena problema – kelių specialybių kompetencija
Dubens dugno sveikatos centro įkūrimo iniciatorius – Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus atkreipė dėmesį į poreikį sudėtingus pacientų atvejus vertinti ne atskirai pagal kiekvieno organo sutrikimą, o kompleksiškai, pasitelkiant skirtingų sričių specialistus: „Taip trumpinamas paciento kelias iki diagnozės. Dubuo yra sudėtinga anatominė sritis, kurioje susijungia kelios medicinos specialybės – ginekologija, urologija, pilvo chirurgija. Pacientų problemos neretai peržengia vienos specialybės ribas, todėl kreipęsis į bet kurį iš išvardintų gydytojų, pacientas konsultuojamas gydytojų komandos ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausio gydymo“, – sako profesorius.
Pasak Akušerijos ir ginekologijos centro vadovo prof. Viliaus Rudaičio, iki šiol pacientams, turintiems kompleksinių dubens dugno sutrikimų, tekdavo konsultuotis su skirtingų sričių gydytojais. Kartais vienas specialistas, įvertinęs tik savo srities problemą, negalėdavo atsakyti, kokių tolesnių tyrimų ar gydymo priemonių pacientui iš tiesų reikia.
„Pacientui toks kelias tampa labai ilgas. Jis gali jaustis tarsi stumdomas nuo vieno specialisto prie kito, nes kiekvienas vertina savo sritį, tačiau ne visada matomas visas problemų vaizdas. Mūsų tikslas – susivienyti ir kartu ieškoti pacientui tinkamiausio sprendimo“, – teigia prof. V. Rudaitis.
Gydymo sprendimai priimami kartu
Koks paciento kelias? Pacientas nebūtinai turi tiesiogiai kreiptis į Dubens dugno sveikatos centrą. Šiuo metu jis atvyksta su siuntimu pas vieną iš specialistų – ginekologą, urologą, koloproktologą, o tam tikrais atvejais ir gastroenterologą, o šie specialistai, matydami kompleksinę problemą, į konsultavimą įtraukia visą komandą. Centre vyksta daugiadalykės konsultacijos ir sudėtingų atvejų aptarimai, kuriuose specialistai kartu sutaria vieną ištyrimo ir gydymo planą.
Santaros klinikų Urologijos centro gydytoja urologė dr. Marija Barisienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių tokio bendradarbiavimo privalumų – galimybė vienu metu įvertinti skirtingų dubens organų funkcijas ir nustatyti gydymo prioritetus.
Pavyzdžiui, pacientei nustačius dubens organų nusileidimą ar iškritimą, kartu gali būti diagnozuojami ir šlapinimosi sutrikimai: „Vienas iš jų – hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomai, kitas – įtampos šlapimo nelaikymas. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kuris sutrikimas pacientui sukelia daugiausia sunkumų ir nuo ko reikėtų pradėti gydymą, – aiškina dr. M. Barisienė. – Kai pacientas turi kompleksinę patologiją, svarbu kartu nuspręsti, kokia gydymo seka būtų tinkamiausia: ar pirmiausia reikalingas chirurginis gydymas, ar medikamentinis, o gal jų derinys. Vieno specialisto vertinimo ne visada pakanka, kad būtų galima priimti geriausią sprendimą.“
Komandinis darbas svarbus ir siekiant išvengti pacientui nebūtinų intervencijų. Kaip pažymi prof. V. Rudaitis, prieš priimant sprendimą operuoti, būtina įvertinti visą klinikinę situaciją ir kitų sričių specialistų nuomonę: „Tai padeda nustatyti, ar planuojama operacija tikrai išspręs paciento problemą, ar pasirinktas gydymo būdas nesukels papildomų sunkumų.“
Santaros klinikų gydytoja pilvo chirurgė Jūratė Valčiukienė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir nuosekliai suplanuoti visą paciento ištyrimo bei gydymo kelią. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti reikalingi skirtingi diagnostiniai tyrimai, konservatyvus gydymas, chirurginė intervencija ir pooperacinė priežiūra. „Į Dubens dugno sveikatos centrą patenka pacientai, kuriuos vargina išmatų, dujų ar šlapimo nelaikymas, makšties ar gimdos nusileidimas ir iškritimas, tiesiosios žarnos iškritimas, nevisiško išsituštinimo jausmas, apsunkintas tuštinimasis, lėtinis vidurių užkietėjimas, taip pat po tiesiosios žarnos operacijų pakitęs tuštinimasis – dažnas, skubus, sunkiai sulaikomas. Šios problemos neretai būna susijusios ir su kitų dubens organų funkcijos sutrikimais, todėl vien pilvo chirurgo konsultacijos nepakanka, – sako gydytoja pilvo chirurgė J. Valčiukienė. – Ypač sudėtingi atvejai pasitaiko pacientams po didelės apimties, radikalių onkologinių operacijų. Jų metu gali būti pažeidžiami dubens nervai, o tai turi įtakos ne tik operuoto organo, bet ir aplinkinių organų funkcijoms – gali atsirasti šlapinimosi, šlapimo nelaikymo ar tiesiosios žarnos išsituštinimo sutrikimų. Tokiems pacientams svarbu įvertinti visą dubens organų funkciją ir kartu su kitų sričių specialistais parinkti tinkamiausią gydymą.“
Daugiausia pacienčių – tačiau pagalba reikalinga ir vyrams
Dubens dugno sutrikimai dažniau nustatomi moterims. Tam įtakos turi nėštumas, gimdymas, menopauzės laikotarpio pokyčiai, taip pat anksčiau atliktos dubens organų operacijos.
Pasak akušerio-ginekologo prof. V. Rudaičio, moterims neretai pasireiškia ne vienas izoliuotas sutrikimas. Pavyzdžiui, kartu su dubens organų nusileidimu gali būti šlapimo nelaikymas, šlapinimosi ar tuštinimosi sunkumai: „Ypač sudėtingos situacijos susidaro po didelės apimties dubens srities operacijų, kai gydant pacientes dėl onkologinių ar gerybinių ligų gali pakisti aplinkinių organų funkcija, jų inervacija.“
Nors vyrų, kuriems reikalingas kompleksinis dubens dugno specialistų vertinimas, pasitaiko rečiau, jų poreikiai taip pat svarbūs. Pasak gydytojos urologės dr. M. Barisienės, tokiais atvejais dažniau susiduriama su pacientais, turinčiais neurologinės kilmės pažeidimų arba anksčiau patyrusiems didelės apimties dubens operacijas. Jiems gali pasireikšti šlapimo nelaikymas ar susilaikymas, išmatų nelaikymas, apsunkintas tuštinimasis. „Neurologinės kilmės sutrikimų turintiems pacientams gali būti pažeistos kelios funkcijos vienu metu, todėl labai svarbu įvertinti ne tik šlapimo takų, bet ir kitų dubens organų veiklą“, – pažymi gydytoja.
Gydymas – ne tik operacija
Dubens dugno sutrikimų gydymas ne visada reiškia chirurginę intervenciją. Atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį, jo sunkumą ir paciento būklę, gali būti taikomas medikamentinis, reabilitacinis arba chirurginis gydymas, taip pat derinami keli metodai.
Paciento būklei įvertinti ar jai pagerinti į komandą planuojama įtraukti ir daugiau specialistų: pagal individualius paciento poreikius į komandinį darbą gali būti įtraukiami gydytojai gastroenterologai, neurologai, dietologai, psichologai, plastinės chirurgijos ir kitų sričių specialistai.
Pasak prof. T. Poškaus, Dubens dugno sveikatos centras dar tik pradeda savo veiklą, tačiau pacientų srautas auga, o kartu kaupiama ir specialistų bendradarbiavimo patirtis: „Tikimės, kad pacientai greičiau bus ištiriami ir greičiau gaus tinkamiausią gydymą kompleksiškai įvertinus jų sveikatos būklę.“
