Nuo ramių pokalbių prie Kūčių stalo iki dovanų išpakavimo Kalėdų rytą ir vidurnakčio šurmulio pasitinkant Naujuosius – metų pabaigos šventės kupinos skirtingų tradicijų ir nuotaikų. Keturiems iš dešimties Lietuvos gyventojų šventiškiausia metų pabaigos diena yra Kūčios, o ketvirtadaliui – pirmoji Kalėdų diena. Panašiai tokia pat dalis apklaustųjų teigia, kad visos šventinės dienos yra vienodai ypatingos, rodo naujausia IKEA apklausa.
Šventės šalies gyventojams neatsiejamos nuo artimųjų susibūrimų – šeši iš dešimties šventinę vakarienę su šeima įvardija kaip vieną svarbiausių šventinių tradicijų. Reikšmingai daliai svarbus bendras ir eglutės puošimas, dovanų teikimas bei artimųjų lankymas.
Savų tradicijų turi ir didžiųjų švenčių laukimas. Dalis gyventojų šį laiką pažymi uždegdami advento žvakes, taip atidarydami advento kalendoriaus langelius.
„Jei namuose trūksta vietos tradicinei eglutei arba norisi kūrybiškesnio advento kalendoriaus, praktiškas sprendimas gali būti eglutės formos sienos dekoracija. Ją galite puošti mėgstamais žaisliukais ar paversti advento kalendoriumi – tereikia pritvirtinti mažus sunumeruotus maišelius, dovanėles ar kojinaites kiekvienai dienai. Pasibaigus šventėms, tokią dekoraciją paprasta sulankstyti ir padėti iki kitų metų“, – pataria Eimantė Nemanė, IKEA Interjero dizaino departamento vadovė.
Jaukumą kuriantis laikas kartu
Be pagrindinių šeimos tradicijų, Lietuvos gyventojai puoselėja ir mažesnius šventinius ritualus. Kas šeštas su šeima artimaisiais kepa šventinius kepinius, o kas dešimtas šventinį laikotarpį skiria ir pamėgtų kalėdinių filmų peržiūrai.
„Nedideli šventiniai ritualai – puiki proga daugiau laiko praleisti kartu. Jaukiam žiemos kino vakarui galima pasiruošti mėgstamų skanėstų, pavyzdžiui, imbierinių sausainių, šokolado ar šilto vaisių gėrimo su prieskoniais, o papildomo jaukumo suteiks minkšti pledai ir pagalvėlės. Mėgstantiems suktis virtuvėje, šventinių gardumynų kepimas gali tapti smagia visos šeimos veikla, drauge kepant įvairių formų meduolius ar dekoruojant imbierinį namelį. Tokios paprastos veiklos ne tik suburia šeimos narius, bet ir padeda kurti bendrus prisiminimus bei naujas tradicijas“, – sako E. Nemanė.
Iš kartos į kartą perduodamos kalėdinės dekoracijos taip pat gali padėti išsaugoti šeimos prisiminimus. Nors kalėdinių žaisliukų kolekcionavimą kaip svarbią šeimos tradiciją mini vos keli procentai Lietuvos gyventojų, beveik du trečdaliai apklaustųjų saugo sentimentalią vertę turinčias dekoracijas, net jei jų ir nebenaudoja.
„Viena iš galimybių sukurti naują šeimos tradiciją – kasmet kalėdinių dekoracijų kolekciją papildyti ypatingu žaisliuku. Tai gali būti kartu su šeima išsirinkta dekoracija arba iš kelionės parsivežtas suvenyras. Ilgainiui tokie papuošimai tampa bendrų patirčių ir brangių akimirkų priminimais. Sentimentalią vertę turinčios dekoracijos nusipelno ir ypatingos vietos namuose. Užuot laikius jas dėžėse, verta pakabinti ant eglutės ar eksponuoti kitoje matomoje vietoje. Trapius žaisliukus galima padėti po stikliniu gaubtu – taip jie bus apsaugoti, tačiau jais vis tiek galės grožėtis visa šeima“, – pataria E. Nemanė.
Apie apklausą
IKEA užsakymu reprezentatyvią Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą apie pasiruošimą Kalėdoms, planuojamas šventines išlaidas ir namų puošybos įpročius 2026 m. atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 018 respondentų. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek gyventojai planuoja išleisti Kalėdoms, kaip paskirsto šventinį biudžetą dovanoms, maistui ir namų dekoracijoms, kokių kalėdinių tradicijų laikosi ir kas jiems svarbiausia kuriant šventinę atmosferą namuose.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija), o 2026 m. kovą ir Klaipėdoje, Lietuvoje. IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1600 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
Apie „Inter IKEA Group“:
„Inter IKEA Group“ priklauso „Inter IKEA Systems B.V.“ (globalus IKEA franšizės davėjas ir IKEA prekės ženklo savininkas), „IKEA of Sweden AB“, „IKEA Supply AG“ ir kitos susijusios bendrovės. „Inter IKEA Holding B.V.“ yra „Inter IKEA Group“ holdingo bendrovė.
Apie IKEA franšizės sistemą:
IKEA mažmeninės prekybos verslas yra valdomas franšizės pagrindu. Franšizės gavėjai tvirtinami rinkoms ir užsiima IKEA asortimento mažmenine prekyba tam tikrose geografinėse teritorijose. „Inter IKEA Systems B.V.“ yra IKEA koncepcijos savininkas ir globalus IKEA franšizės davėjas, kuris taip pat paskiria skirtingas IKEA bendroves asortimento plėtojimui, produktų tiekimui ir komunikacijos sprendimų kūrimui. Šiuo metu franšizės teises, suteiktas „Inter IKEA Systems B.V.“, turi 12 skirtingų įmonių grupių, franšizės pagrindu valdančių IKEA pardavimų kanalus.
