Darbuotojų gerovei skiriami biudžetai įmonėse dažnai išskaidomi tarp labai skirtingų priemonių – sveikatos draudimo, sporto ar masažų kompensavimo, komandos renginių, dovanų, vidinio pripažinimo iniciatyvų, užkandžių biure ar papildomų laisvadienių. Tačiau naujausias „Stebby“ Baltijos šalių darbo vietos gerovės tyrimas rodo, kad darbuotojai vis aiškiau vertina ne naudų kiekį, o jų poveikį: 82 proc. darbuotojų Lietuvoje pirmenybę teikia naudoms, kurios turi tiesioginę įtaką jų sveikatai ir savijautai, o 94 proc. rinktųsi lanksčią, pačių pasirenkamą gerovės naudą vietoje mažos vienkartinės dovanos.
Pirmas žingsnis peržiūrint darbuotojų gerovės biudžetą – atskirti, kokią funkciją atlieka skirtingos priemonės. Komandos renginiai, dovanos ar pripažinimo iniciatyvos gali stiprinti bendrumą, padėti kurti geresnę atmosferą, parodyti dėmesį. Tačiau jos nėra tas pats, kas priemonės, padedančios žmogui palaikyti sveikatą, energiją, pailsėti, sumažinti fizinę įtampą ar pasirūpinti emocine savijauta.
Darbuotojų gerovė neturėtų būti suprantama tik kaip malonių priedų rinkinys, pabrėžia atrankų ir HR paslaugų agentūros „HR factory“ vadovas Valentas Gailius. Jo vertinimu, stipri gerovės sistema pirmiausia remiasi sveikata, psichologiniu atsparumu ir pagarba asmeniniam laikui.
„Šiuolaikinės gerovės pagrindas, mano vertinimu, stovi ant trijų banginių: sveikatos, psichologinio atsparumo ir asmeninio laiko vertinimo. Brandžios įmonės jau supranta, kad darbuotojui svarbu ne tik gauti papildomą naudą, bet ir jaustis saugiai ja naudojantis. Pavyzdžiui, kai kalbame apie psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas, labai svarbus tampa anonimiškumas ir pasitikėjimas procesu“, – pažymi V. Gailius.
Darbuotojų sveikatingumo platformos „Stebby“ vadovas Lietuvoje Kasparas Židanas sako, kad įmonėms verta aiškiau susidėlioti prioritetus: pirmiausia pasirūpinti tuo, kas leidžia žmogui normaliai funkcionuoti, o tik tada ant šio pagrindo statyti papildomas kultūros, įsitraukimo ar pripažinimo iniciatyvas.
„Jei darbuotojas jaučiasi pervargęs, neturi laiko pailsėti, jaučia nugaros ar kaklo įtampą, prastai miega ar nuolat dirba dideliu tempu, simbolinės naudos jo problemos neišspręs. Jos gali būti reikalingos ir prasmingos, bet jos neturėtų pakeisti sveikatingumo pagrindo. Gerovės biudžetas pirmiausia turėtų padėti žmogui jaustis geriau fiziškai ir emociškai, nes nuo to priklauso ir jo energija, įsitraukimas bei darbo kokybė“, – sako K. Židanas.
Kur prarandama gerovės biudžeto vertė
Net ir prasmingai suplanuota nauda gali neveikti, jei darbuotojams ja sunku arba nepatogu pasinaudoti. V. Gailiaus teigimu, viena dažniausių klaidų – sprendimai, kurie gerai atrodo bendrame naudų sąraše, bet realiai pasiekia tik dalį organizacijos. Tai gali būti priemonės, pritaikytos centriniame biure dirbantiems žmonėms, tačiau mažai tinkamos regionų komandoms, pamainomis dirbantiems darbuotojams ar tiems, kurie dirba nuotoliu.
„Dažnai pasitaiko, kad naudos sukuriamos taip, jog jomis realiai gali pasinaudoti tik tam tikra darbuotojų grupė, o likusi komandos dalis pasijunta neįvertinta. Dar viena problema – biurokratinis ir per sudėtingas naudos įsisavinimas. Jei norint gauti kompensaciją reikia užpildyti formas ir gauti tris parašus, darbuotojas tiesiog numos ranka“, – sako V. Gailius.
Tokiais atvejais problema slypi ne vien pačioje naudoje, bet ir jos įgyvendinime. Kuo daugiau papildomų veiksmų, neaiškumo ar ribojimų, tuo didesnė tikimybė, kad darbuotojas ja nesinaudos, net jei teoriškai ji jam galėtų būti aktuali.
„Kai nauda garsiai ir gražiai skamba išorinėje komunikacijoje ar darbdavio įvaizdžio kampanijoje, bet realybėje komandoje neveikia arba ja sunku pasinaudoti, tai ilgainiui kuria priešingą efektą. Darbuotojai labai greitai pamato skirtumą tarp to, kas deklaruojama, ir to, kas iš tikrųjų veikia jų kasdienybėje“, – teigia V. Gailius.
Pasirinkimo laisvė sumažina riziką nepataikyti
Jeigu dalis naudų praranda vertę dėl nepatogaus naudojimo ar per siauro pritaikymo, kitas klausimas darbdaviams – kaip sumažinti riziką, kad biudžetas bus skirtas priemonei, kuri tiks tik daliai komandos. Čia vis svarbesnis tampa ne naudų kiekis, o jų lankstumas ir galimybė darbuotojui pačiam pasirinkti tai, kas jam tuo metu aktualiausia.
„Stebby“ tyrime aukščiausią vertę darbuotojams turi sveikatingumo kompensacijos arba lankstus gerovės biudžetas. Pagal Benefit Value Index rodiklį jos surinko 71,4 balo iš 100 ir aplenkė sporto kompensavimą, sveikatos draudimą, įmonės organizuojamas sveikatingumo veiklas ar vietoje siūlomas sporto erdves.
„Vienam darbuotojui didžiausią vertę gali kurti sporto klubas, kitam – masažas, trečiam – SPA, prevencinė sveikatos paslauga ar emocinės sveikatos stiprinimo veikla. Kuo įvairesnė komanda, tuo mažiau pasiteisina vienas vienodas sprendimas visiems. Lankstus sveikatingumo biudžetas leidžia darbdaviui aiškiai valdyti investiciją, o darbuotojui – pasirinkti tai, kas realiai padeda jo sveikatai ir savijautai“, – teigia K. Židanas.
Įmonėms, norinčioms išlaikyti aiškiai valdomą biudžetą, bet darbuotojams suteikti daugiau pasirinkimo, gali būti vertingos tokios platformos kaip „Stebby“. Darbdavys gali skirti pasirinkto dydžio sveikatingumo kompensaciją, o darbuotojas – pats rinktis paslaugas iš plataus sporto, poilsio, sveikatingumo, prevencinės sveikatos ir kitų gerovės veiklų spektro.
Pasak K. Židano, toks modelis padeda išvengti situacijos, kai biudžetas pririšamas prie vieno tiekėjo, vienos vietos ar vieno veiklos formato. Tai ypač svarbu organizacijose, kuriose dirba skirtingo amžiaus, skirtingų pareigų, skirtingų darbo grafikų ir skirtinguose gyvenimo etapuose esantys žmonės.
Net ribotas biudžetas gali kurti vertę
Ne visų įmonių galimybės vienodos, tačiau ribotas biudžetas nereiškia, kad darbuotojų gerovę reikia atidėti vėlesniam laikui – priešingai, tuomet dar svarbiau pinigus ir laiką skirti kuo taikliau. V. Gailiaus teigimu, mažesnėms įmonėms ypač svarbu išsiaiškinti, kas darbuotojams šiuo metu iš tikrųjų svarbiausia.
„Nespėliokite – tiesiog paklauskite, kas komandai šiuo metu svarbiausia. Kai biudžetas minimalus arba jo išvis nėra, didžiausią praktinę vertę dažnai kuria laiko ir lankstumo resursai: papildoma laisva diena, supaprastinti vidiniai procesai, kelios sveikatos dienos be perteklinių pažymų, kad darbuotojas galėtų ramiai pasveikti ir greičiau grįžti į rikiuotę“, – sako V. Gailius.
Jis atkreipia dėmesį, kad darbuotojams reikšmingos priemonės nebūtinai turi būti brangios. Viena įmonė vyresnio amžiaus darbuotojams suteikia vadinamuosius „anūkadienius“ – papildomą laiką pabūti su mažaisiais artimaisiais. Kita praktikoje pasiteisinusi priemonė – laisva diena gimtadienio proga, kurią darbuotojas gali panaudoti savo nuožiūra.
K. Židano teigimu, ribotas biudžetas taip pat gali būti valdomas lanksčiai. Jei įmonė negali finansuoti plataus naudų paketo, svarbu, kad darbuotojui skirta suma būtų panaudojama ten, kur ji konkrečiam žmogui kuria didžiausią vertę.
„Darbuotojų gerovės biudžetas neturėtų būti naudų vitrina. Jis turėtų atsakyti į labai praktinį klausimą – ar ši investicija padeda žmogui jaustis sveikiau, turėti daugiau energijos, lengviau pailsėti ir ilgiau išlikti darbingam. Jei atsakymas neaiškus, verta klausti, ar tokia nauda tikrai turėtų būti biudžeto centre“, – sako K. Židanas.
„Stebby“ darbuotojų apklausa vykdyta 2025 m. lapkritį–gruodį, apklausiant 1128 įvairaus amžiaus dirbančius ir per artimiausius 12 mėn. įsidarbinti ketinančius respondentus visoje Lietuvoje.
