Kodėl vyrai, net ir sušlubavus sveikatai, delsia kreiptis į gydytojus, o jei tenka vizito palaukti, jie neretai nusprendžia pas gydytoją iš viso nebeiti? Lapkričio 19-ąją minint Tarptautinę vyrų dieną, šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipia dėmesį, kad už tokio delsimo gali slypėti atsainus požiūris į savo sveikatą arba vaikystėje įskiepytas raginimas pakentėti. Kai kuriuos sveikatos pokyčius vyrai yra linkę nutylėti net ir tuomet, kai šie jau turi įtakos kasdienei rutinai ir įpročiams.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, jausdami pasikartojančius ligos simptomus, penktadalis vyrų (19 proc.) renkasi pakentėti ir aktyvių veiksmų imtis nėra linkę. Tokiais atvejais 13 proc. vyrų medikų pagalbos ieško tik būklei smarkiai pablogėjus, o 6 proc. paprastai laukia, kad negalavimai praeitų savaime, rodo tyrimo rezultatai.
Už „pakentėsiu“ gali slypėti baimės jausmas
Šeimos gydytoja Elena Šukė savo praktikoje sako pastebinti, kad vyrai rečiau savo iniciatyva atvyksta pasitikrinti profilaktiškai. Neretas atvejis, kai kreiptis konsultacijos juos paskatina šeima ir artimieji.
„Vyrai vis dar dažnai susiduria su stereotipu, kad jie turi būti stiprūs ir mokėti pakentėti. Pajutę negalavimų, jie taip pat linkę palaukti, tikėdamiesi, kad šie praeis savaime, todėl kartais pas medikus atvyksta jau ligai stipriai pažengus“, – sako E. Šukė.
Pasak gydytojos, dažnai vyrams ypač sunku ryžtis konsultacijai, kai nerimą kelia pati apžiūra ar galimas jos rezultatas. Dalis vyrų vengia vizitų pas urologą ar proktologą, o apie intymius sveikatos pokyčius prabilti nedrįsta.
Tarp dažniau nuvertinamų požymių šeimos gydytoja E. Šukė mini šlapinimosi ir lytinės funkcijos pokyčius. Dažnesnį ar apsunkintą šlapinimąsi, erekcijos sutrikimus ar net kraują šlapime vyrai kartais bando paaiškinti amžiumi apie tai nepranešdami gydytojui.
Jos pastebėjimu, vyrams gali būti sunkiau pripažinti ir psichinės sveikatos sunkumus – nerimą, depresiją ar miego sutrikimus.
„Tos ligos, kurių simptomus vyrai linkę nutylėti ar nesureikšminti, dažniausiai būna nustatomos pavėluotai – tai onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir emocinės sveikatos problemos. Deja, vėlyva diagnozė dažnai reiškia mažiau gydymo pasirinkimų, sudėtingesnį gydymą ir didesnę negrįžtamų komplikacijų ar net mirties riziką, o tai prisideda prie trumpesnės vyrų sveiko gyvenimo trukmės Lietuvoje“, – sako E. Šukė.
Apsisprendus kreiptis pagalbos kitas barjeras − laukimas
Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 72 proc. vyrų greitą patekimą pas gydytoją ar specialistą įvardija tarp svarbiausių kriterijų, renkantis sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau 22 proc. vyrų per pastaruosius metus yra atsisakę vizito, nes laukti eilėje, jų vertinimu, būtų reikėję per ilgai.
„Kai žmogus jau pasiryžta kreiptis pagalbos, ilgas laukimo laikas gali paskatinti šį sprendimą vėl atidėti. Todėl šalia raginimų pasitikrinti sveikatą reikia kalbėti ir apie tai, kaip konsultacijas padaryti labiau prieinamas. Vienas iš būdų iš anksto pasirūpinti tokių išlaidų amortizavimu gali būti privatus sveikatos draudimas“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Pasak jo, kai pagal draudimo sąlygas kompensuojama konsultacijos ar paskirtų tyrimų išlaidų dalis, pacientas gali lanksčiau rinktis tiek privačią, tiek valstybinę gydymo įstaigą, ieškodami ankstesnio ir sau patogesnio vizito laiko.
„Pirmas žingsnis gali būti pokalbis su šeimos gydytoju apie pastebėtus pokyčius ar reikalingas profilaktines patikras ir tyrimus. Kai situacija leidžia, pasikonsultuoti galima ir nuotoliniu būdu. Tokiai konsultacijai nereikia iš anksto žinoti diagnozės ar mokėti tiksliai įvardyti savo problemos“, – sako A. Zinevičius.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
