Medicininė reabilitacija daugeliui vis dar siejasi su sveikimu po sudėtingų operacijų ar sunkių traumų. Tačiau ji gali būti skiriama ir kur kas dažnesniais atvejais – po lengvesnių traumų, paūmėjus lėtinėms ligoms ar po kitų susirgimų, jei išlieka sutrikimų, trukdančių grįžti prie įprastos veiklos. Kada pacientui gali priklausyti valstybės apmokama pradinė medicininė reabilitacija ir kaip ją gauti?
„Eglės“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) gydytoja Romantė Aleknavičienė sako, kad reabilitacijos poreikį lemia ne vien diagnozė, bet ir tai, kaip liga ar trauma paveikė žmogaus gebėjimą atlikti kasdienius veiksmus.
„Žmogus gali būti baigęs pagrindinį gydymą, bet vis dar jausti skausmą, sunkiau judėti ar negalėti grįžti prie įprastos veiklos. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju dėl pradinės medicininės reabilitacijos. Svarbu suprasti, kad ji gali būti skiriama ne tik po sunkių ligų ar traumų – svarbiausia, ar dėl sveikatos sutrikimo žmogui tapo sunkiau atlikti įprastus kasdienius veiksmus“, – aiškina R. Aleknavičienė.
Kada gali būti skiriama?
Pradinė medicininė reabilitacija – pirmasis reabilitacinio gydymo etapas. Vieniems pacientams jo pakanka sutrikusioms funkcijoms atkurti, kitiems prireikia tolesnio gydymo. Šios paslaugos gali būti teikiamos ambulatoriškai, kai žmogus į gydymo įstaigą atvyksta tik procedūroms, arba stacionare, dar pacientui gydantis ligoninėje.
„Pavyzdžiui, žmogus pasitempia čiurnos raiščius. Kai gydytojas ortopedas traumatologas leidžia pradėti reabilitaciją, pacientas gali ją atlikti poliklinikoje ar reabilitacijos centre. Kitas atvejis – paūmėjęs lėtinis artritas, kai sąnarį skauda, jis sutinsta, tampa sunkiau judėti. Reabilitacijos gali prireikti ir persirgus plaučių uždegimu, jei baigus gydymą išlieka funkcijų sutrikimų“, – pasakoja R. Aleknavičienė.
Kas skiria ir kokios procedūros priklauso?
Jei šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato, kad dėl ligos ar traumos sutriko paciento funkcijos, jis siunčia jį FMR gydytojo konsultacijai.
„FMR gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, ligos eigą, jau taikytą gydymą, kitų specialistų išvadas ir galimas kontraindikacijas. Pagal tai sprendžia, ar reikalinga pradinė reabilitacija ir kokias procedūras skirti“, – paaiškina R. Aleknavičienė.
Pradinės reabilitacijos metu gali būti skiriama kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija ir gydomasis masažas. Šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Vieno pradinės ambulatorinės reabilitacijos kurso metu gali būti skiriama iki 25 procedūrų, iš kurių bent 10 turi būti individualios, tai yra pacientui teikiamos ne grupėje. Tai nereiškia, kad gydymas truks 25 dienas – procedūrų skaičius ir jų išdėstymas priklauso nuo paciento būklės bei sudaryto gydymo plano.
„Jei žmogus turi nedarbingumo pažymėjimą, procedūras galima suplanuoti intensyviau, o dirbantys pacientai jas gali derinti su darbu. Tokiu atveju gydymas gali užtrukti ilgiau“, – sako R. Aleknavičienė.
Ji priduria, kad dėl tos pačios ligos suaugusiam pacientui per kalendorinius metus gali būti skiriami iki dviejų PSDF lėšomis apmokamų pradinės ambulatorinės reabilitacijos kursų, jei tam yra medicininių indikacijų.
Ar galima pasirinkti gydymo įstaigą?
Gavęs siuntimą pacientas gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje konsultuosis su FMR gydytoju ir atliks paskirtas pradinės reabilitacijos procedūras. Įstaiga nebūtinai turi būti gyvenamajame mieste, tačiau privalo teikti reikiamas PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Tokių paslaugų galima ieškoti ir „Eglės“ tinkle, vienijančiame dvi sanatorijas Druskininkuose ir Birštone bei 12 reabilitacijos centrų skirtinguose Lietuvos miestuose.
„Pradinę reabilitaciją galima gauti tiek poliklinikoje ar reabilitacijos centre, tiek sanatorijoje, kurioje teikiamos šios paslaugos. Todėl patarčiau iš anksto pasidomėti, kur galima užsiregistruoti ir kiek reikėtų laukti“, – sako R. Aleknavičienė.
Gavus siuntimą FMR gydytojo konsultacijai, būtina užsiregistruoti per 60 kalendorinių dienų, tačiau pati konsultacija gali įvykti ir vėliau. Paskirtą reabilitaciją paprastai reikia pradėti per du mėnesius nuo siuntimo išrašymo, nebent gydytojas nurodo kitaip.
Ką daryti, jei pradinės reabilitacijos nepakanka?
Pradinės reabilitacijos ne visada pakanka sutrikusioms funkcijoms atkurti. Tokiu atveju FMR gydytojas įvertina paciento būklę ir sprendžia, ar reikalingas tolesnis gydymas.
„Jeigu po pradinės reabilitacijos išlieka funkcijų sutrikimų, pacientui gali būti skiriama ambulatorinė arba stacionarinė reabilitacija, jei pacientas pradinę reabilitaciją atliko ligoninėje, stacionarinio gydymo metu. Pirmuoju atveju žmogus atvyksta į gydymo įstaigą procedūroms, antruoju – joje gyvena ir gauna paskirtą gydymą. Kuris variantas tinkamas, priklauso nuo paciento būklės ir medicininių indikacijų“, – aiškina R. Aleknavičienė.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia – neatmesti reabilitacijos galimybės vien todėl, kad persirgta liga ar patirta trauma neatrodo sunki.
„Jeigu po įprasto gydymo žmogui vis dar sunku vaikščioti, judinti ranką, atlikti kasdienius darbus ar grįžti prie ankstesnio fizinio krūvio, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju. Pradinė reabilitacija gali būti reikalinga ir po įprastų susirgimų, jei jie sutrikdė žmogaus kasdienę veiklą“, – akcentuoja R. Aleknavičienė.
