Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai šiandien pasiekiami kone kiekvienam, tad dalis žmonių juos išbando ir neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, siekdami gauti didesnę draudimo išmoką. Vieni nuotraukoje padidina tikrą sugadinimą, kiti sukuria vaizdinę net nepatirtos žalos medžiagą. Kai kam žalų vaizdo klastotės gali pasirodyti, kaip nekaltas bandymas pasipelnyti, tačiau įstatymas tokius veiksmus vertina itin rimtai: už juos gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Edgaras Tomas Paberalis, „Lietuvos draudimo“ Teisinio atstovavimo grupės vadovas pastebi, kad anksčiau tarp bandymų apgauti draudiką dominavo su transporto priemonių žalomis susiję atvejai, pavyzdžiui, inscenizuoti eismo įvykiai siekiant nepagrįstos išmokos.
Tačiau pasak jo, pastaruoju metu pastebimas naujas sukčiavimo pobūdis – pasitelkiamos dirbtinio intelekto priemonės žalų nuotraukoms ar dokumentams klastoti.
„Vis dažniau fiksuojame atvejų, kai naudodami dirbtinio intelekto įrankius klientai siekia gauti didesnę draudimo išmoką arba nori ją gauti už apskritai neįvykusį įvykį. Kai kurie žmonės klaidingai tokį bandymą laiko nerizikingu būdu pasipelnyti. Tačiau teisinėje praktikoje tokie veiksmai gali būti laikomi dokumentų klastojimu arba sukčiavimu, todėl gali sulaukti pasekmių“, – sako E. T. Paberalis.
Pasak eksperto, draudikui pateikta nuotrauka ar dokumentas yra įrodymas, kuriuo remiantis nustatomas žalos dydis ir sprendžiama dėl išmokos. Jei vaizdas sąmoningai pakeičiamas ar pateikiama netikras dokumentas, siekiant nepagrįstai gauti išmoką – tai yra bandymas apgauti ir jis gali tapti teisėsaugos tyrimo priežastimi.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra suma, kurią šiemet įvairiais būdais, įskaitant ir DI klastotes, mėginta neteisėtai gauti iš draudimo bendrovės, siekia apie 8 mln. eurų. Nors metai dar nesibaigė, tačiau ši suma jau viršija visų praėjusių metų sumą (7,6 mln. eurų).
Atsakomybė − ir negavus išmokos
E. T. Paberalis pažymi, kad įtarus klastotę, draudikas gali paprašyti papildomų duomenų, o prireikus ir nuvykti apžiūrėti objekto ar turto gyvai. Nustačius, kad sąmoningai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija ar dokumentai buvo suklastoti, asmuo gali ne tik negauti draudimo išmokos, tačiau sulaukti ir teisinių pasekmių.
„Surinkti įtarimai dėl klastotės yra perduodami policijai. Juos įvertinę tyrėjai gali pradėti ikiteisminį tyrimą, ir jei įrodymų pakanka, byla perduodama teismui. Pripažinus asmenį kaltu, priklausomai nuo veikos ir jos aplinkybių, gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas ar jos atėmimas. Teistumas taip pat gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, apriboti galimybes eiti tam tikras pareigas“, – sako ekspertas.
Teisininkas pabrėžia, kad atsakomybės nepanaikina faktas, kad klastotės suma nedidelė ar kad išmokos gauti nepavyko. „Dažnas komentaras, kurį tenka išgirsti: juk tai tik keli šimtai eurų. Tačiau ir tokio dydžio išmoka, kurios siekta apgaule, gali tapti baudžiamosios bylos pagrindu“, – teigia E. T. Paberalis.
Klastočių tyrimo būdai – irgi tobulėja
Pasak eksperto, nors skaitmeninės priemonės suteikia naujų galimybių iškreipti draudikui pateikiamą informaciją, kartu tobulėja ir tokių atvejų nustatymo būdai, draudimo bendrovių specialistų kompetencijos.
„Nustatę bandymą sukčiauti, patikriname ir ankstesnius to paties kliento kreipinius dėl žalų. Kartais paaiškėja, kad taip elgtasi ne pirmą kartą, todėl klientas būna įpareigotas grąžinti ir anksčiau neteisėtai gautas draudimo išmokas“, – sako E. T. Paberalis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad neteisėti bandymai pasipelnyti iš draudikų kenkia ne vien draudimo bendrovėms. Sukčiai naudojasi kitų, sąžiningai draudimo įmokas mokančių klientų lėšomis.
Pasak E. T. Paberalio, draudimas veikia tik tada, kai juo gali pasitikėti abi pusės, o kiekviena suklastota žala galiausiai atsieina visiems, kurie įmokas moka sąžiningai. Neskiriant pakankamai dėmesio žalų tyrimui ir kontrolei, ilgainiui draudimo įmokos gali išaugti visiems klientams. Todėl draudikų atliekami tyrimai yra skirti ir sąžiningų klientų apsaugai.
„Matome, kad sukčiavimo metodai tampa vis sudėtingesni – nuo nepagrįstai padidintų reikalavimų dėl draudimo išmokų iki dirbtinio intelekto sugeneruotų dokumentų naudojimo. Todėl ir toliau investuojame į technologijas bei specialistų kompetencijas, kurios padeda tokius atvejus nustatyti ir sustabdyti”, – sako ekspertas.
